Viešojo sektoriaus subjektas, norėdamas sėkmingai kurti ir palaikyti antikorupcinę aplinką savo įstaigoje, turi užtikrinti tinkamą ir savalaikį korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemos veikimą. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemą sudaro korupcijos prevencijos priemonės, antikorupcinio sąmoningumo didinimas, personalo patikimumo užtikrinimas ir kitos įstatymuose nurodytos veiklos ar priemonės, kuriomis kuriama korupcijai atspari aplinka ar didinamas atsparumas korupcijai taikymo.
Lietuvoje korupcijai atsparios aplinkos kūrimu rūpinasi ir už korupcijos rizikos valdymą yra atsakingi patys viešojo sektoriaus subjektai, o savarankiškoms įstaigoms priskirtos valstybės ir savivaldybės įstaigos imasi priemonių užtikrinti, kad jose ir joms pavaldžiuose ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose, atsižvelgiant į jų dydį ir (ar) administracinius pajėgumus, būtų taikomos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės.
Antikorupcinės aplinkos kūrimo klausimais viešajame sektoriuje konsultuoja – Koordinavimo ir stebėsenos skyriaus vadovė Julija Ožereljeva, tel. 0 706 63 295, el. p. julija.ozereljeva@stt.lt
Siekiant realios ir veiksmingos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemos veikimo, savarankiškos įstaigos įpareigotos steigti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus padalinius arba paskirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus asmenis, kurie kurtų korupcijai atsparią aplinką savarankiškose įstaigose bei atliktų Korupcijos prevencijos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas korupcijai atsparios aplinkos kūrimo funkcijas.
Tokią pareigą turi ir viešojo sektoriaus subjektas, kuris nelaikytinas savarankiška įstaiga, kai:
- jame dirba ar pareigas eina 200 ar daugiau darbuotojų ir;
- savarankiškoje įstaigoje ar kitame viešojo sektoriaus subjekte, kuriam šis viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas jo valdymo sričiai, nėra įsteigto ar paskirto subjekto, atsakingo už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą, ar darbuotojo, kuriam priskirtos šios funkcijos, pavaldžiuose ir (ar) jos valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose.
Kiti, negu nurodyta aukščiau, viešojo sektoriaus subjektai gali steigti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus padalinius, skirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus asmenis arba jiems priskirtinas funkcijas pavesti kitiems darbuotojams.
Tam, kad korupcijai atspari aplinka viešojo sektoriaus subjekte būtų kuriama efektyviai, būtų specializuojamasi vykdant šią funkciją ir būtų kaupiama informacija apie nustatytas korupcijos rizikas, būtina efektyviai organizuoti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų viešojo sektoriaus subjektuose veiklą, užtikrinant jų organizacinį nepriklausomumą, šiai veiklai reikalingus išteklius, už šią veiklą atsakingų subjektų teises ir veiklos garantijas, įskaitant priemones, kuriomis už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai ir (ar) jų darbuotojai apsaugomi nuo galimo neigiamo poveikio dėl jų atliekamų funkcijų. Itin svarbu, kad paskirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi asmenys būtų tiesiogiai pavaldūs viešojo sektoriaus įstaigos vadovui, siekiant tiek greito ir efektyvaus informacijos apie korupcijos rizikas pateikimo ir rizikų valdymo priimant sprendimus, tiek subjekto nepriklausomumo užtikrinimo.
Korupcijos rizikos valdymo vertinimas atliekamas, siekiant nustatyti, ar viešojo sektoriaus subjektas savo veikloje laikosi korupcijai atsparios aplinkos kūrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar korupcijos prevencijos priemonės viešajame juridiniame asmenyje veikia taip, kaip nustatyta, ar šių priemonių veikimas prisideda prie korupcijai atsparios aplinkos viešajame juridiniame asmenyje kūrimo. Šis vertinimas padeda atskleisti viešojo sektoriaus subjekto veiklos spragas, galinčias turėti neigiamos įtakos viešojo sektoriaus subjekto veiklai ir sudarančias prielaidas korupcijos rizikai pasireikšti.
Korupcijos rizikos valdymo vertinimas, kaip nustato Korupcijos prevencijos įstatymo 11 straipsnis, kuris viešuosiuose juridiniuose asmenyse, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme (toliau – VKVAĮ), planuojamas ir atliekamas šio įstatymo nustatyta tvarka, o kituose viešojo sektoriaus subjektuose gali būti atliekamas jų vidaus auditą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Viešojo sektoriaus subjektuose, kuriuose nėra įsteigtos vidaus audito tarnybos, korupcijos rizikos valdymo vertinimą ar analogišką procedūrą atlieka kitas už viešojo sektoriaus subjekto veiklos vidaus kontrolę, atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakingas padalinys ar darbuotojas jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Viešojo sektoriaus subjekto vadovas išnagrinėja jam pateiktą korupcijos rizikos valdymo vertinimą, kitus susijusius dokumentus, prireikus priima sprendimus dėl korupcijos rizikos valdymo tobulinimo ir apie priimtus sprendimus paskelbia viešojo sektoriaus subjekto interneto svetainėje.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, formuodama valstybės politiką vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą, yra atsakinga už metodinį vadovavimą vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse ir yra parengusi rekomendacinį Korupcijos rizikos valdymo vertinimo, atliekant vidaus auditą, klausimyną, kurį vidaus auditoriai gali naudoti atliekant auditą korupcijos prevencijos srityje.
Be Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais ir Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais plano Korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsnis nustato šiuos korupcijos prevencijos planavimo dokumentus:
- Šakiniai korupcijos prevencijos veiksmų planai, apimantys kelių savarankiškų įstaigų veiklos sritis, rengiami šių savarankiškų įstaigų, jeigu šių planų rengimas numatytas Nacionalinėje darbotvarkėje korupcijos prevencijos klausimais ar kituose norminiuose teisės aktuose. Šakiniai korupcijos prevencijos veiksmų planai taip pat gali būti rengiami šių savarankiškų įstaigų, kurių veiklos sritis apima šakiniai korupcijos prevencijos veiksmų planai, vadovų ar savivaldos institucijų sprendimu.
- Savivaldybių korupcijos prevencijos veiksmų planai, apimantys vienos savivaldybės ir jai pavaldžių subjektų veiklos sritis, gali būti rengiami savivaldybės tarybos arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.
- Savarankiškos įstaigos veiklos srities korupcijos prevencijos veiksmų planai, apimantys vienos savarankiškos įstaigos veiklos sritį, įskaitant jai pavaldžių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis, gali būti rengiami savarankiškos įstaigos vadovo sprendimu.
- Viešojo sektoriaus subjekto korupcijos prevencijos veiksmų planai, apimantys vieno viešojo sektoriaus subjekto veiklą, gali būti rengiami viešojo sektoriaus subjekto vadovo sprendimu.
Savivaldybių, savarankiškos įstaigos, viešojo sektoriaus subjekto korupcijos prevencijos veiksmų planus rekomenduotina rengti (arba papildyti turimus) taip pat kai:
- atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo procedūrą, buvo nustatyti korupcijos rizikos veiksniai;
- STT atlikus korupcijos rizikos analizę ar antikorupcinį teisės aktų ar jų projektų vertinimą, buvo pateikti pasiūlymai dėl kritinių korupcijos rizikos veiksnių mažinimo ar šalinimo.
Raginame savivaldybes, savarankiškas įstaigas, viešojo sektoriaus subjektus prisidėti prie kryptingos valstybės antikorupcinės politikos, rengiant ir įgyvendinant korupcijos prevencijos planavimo dokumentus. Siekdami korupcijos prevencijos veiksmų planų kokybės bei veiksmingumo, prieš tvirtinant, jų projektus kviečiame pateikti juos derinti STT.
STT vertina šakinius, savivaldybių, savarankiškos įstaigos veiklos srities ir viešojo sektoriaus subjekto korupcijos prevencijos veiksmų planus, jų projektus ir planų įgyvendinimą bei teikia juos priėmusiems subjektams rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus dėl šių planų ir (ar) jų įgyvendinimo.
STT parengė Korupcijos prevencijos veiksmų planų, jų projektų ir planų įgyvendinimo vertinimo tvarkos aprašą, kuriame pateikiamos pagrindinės gairės bei kertiniai vertintini aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį rengiant korupcijos prevencijos veiksmų planą.
Korupcijos prevencijos veiksmų planų rengimo klausimais konsultuoja Korupcijos rizikos skyriaus vadovas Domantas Lukauskas, tel. 8 706 63378, el. p. domantas.lukauskas@stt.lt
Korupcijos pasireiškimo tikimybė – prielaida, kad tam tikri viešojo sektoriaus subjekto veiklą veikiantys išoriniai ir (ar) vidiniai ir (ar) individualūs rizikos veiksniai sudarys galimybes atsirasti korupcijai (kilti korupcijos rizikoms).
Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tvarka nustatyta Korupcijos prevencijos įstatymo 10 straipsnyje. Korupcijos pasireiškimo tikimybės (toliau – KPT) nustatymo tikslas – antikorupciniu požiūriu įvertinti viešojo sektoriaus subjekto veiklą, nustatyti rizikas, galinčias pasireikšti viešojo sektoriaus subjekto veiklos srityse ir sudaryti prielaidų darbuotojams ar kitiems asmenims padaryti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, apskaičiuoti šių rizikų lygį, suskirstyti jas pagal svarbą, nustatyti korupcijos rizikos veiksnius, sudarančius prielaidų korupcijos rizikoms kilti, ir parengti priemones nustatytoms rizikoms mažinti ir (ar) jų veiksniams šalinti.
Nors ši priemonė skirta atlikti pačiam viešojo sektoriaus subjektui, ją pasiūlyti atlikti gali ir savarankiška įstaiga ar kitas viešojo sektoriaus subjektas, kuriam šis subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas valdymo sričiai. Be to, savarankiška įstaiga savo nuožiūra turi teisę pati atlikti KPT nustatymą viešojo sektoriaus subjekte, kuris jai yra pavaldus ir (ar) priskirtas jos valdymo sričiai.
Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jo atlikimo tvarkos rekomendacijos, skirtos padėti viešojo sektoriaus subjektams atlikti KPT nustatymą konkrečioje savo veiklos srityje ir pateikia viešojo sektoriaus subjektams ir savarankiškoms įstaigoms rekomendacijas dėl:
- veiklos sričių sąrašo, skirto sisteminti informaciją apie korupcijos pasireiškimo tikimybės jame nustatymą, sudarymo ir sprendimo atlikti KPT nustatymą priėmimo;
- informacijos rinkimo ir rizikų nustatymo, jų lygio apskaičiavimo ir suskirstymo pagal svarbą;
- išvados dėl KPT nustatymo parengimo;
- korupcijos rizikos veiksnių nustatymo ir rezultatų įforminimo.
KPT nustatymo klausimais konsultuoja Korupcijos rizikos skyriaus viršininkas Domantas Lukauskas, tel. 8 656 60933, el. p. domantas.lukauskas@stt.lt
Atsparumo korupcijai lygio nustatymo metu, kaip nustato Korupcijos prevencijos įstatymo 12 straipsnis, vertinama, kiek ir kokių korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių yra įdiegta viešojo sektoriaus subjekte, šių priemonių diegimo kokybė ir praktinis pritaikomumas bei jas taikant pasiekti rezultatai. Pagal šiuos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įdiegimo elementus apskaičiuojamas viešojo sektoriaus subjekto atsparumo korupcijai lygis, kuris pagal iš anksto nustatytą skalę gali būti nuo labai žemo iki labai aukšto.
Savarankiškų įstaigų ir viešojo sektoriaus subjektų atsparumo korupcijai lygio nustatymą atlieka jie patys arba savarankiška įstaiga, kuriai viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas pagal valdymo sritį, atsižvelgdami į viešojo sektoriaus subjekto dydį ir administracinius pajėgumus. Teisę nustatyti atsparumo korupcijai lygį taip pat turi valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat akcinė bendrovė bei uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos ar jų dalis, suteikianti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms dėl viešosios įstaigos, kurios vienas iš steigėjų ar dalininkų yra ši bendrovė ir dėl patronuojamosios (dukterinės) akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, taip pat visų kitų su šiomis bendrovėmis per paskesnių eilių patronuojamąsias (dukterines) bendroves susijusių patronuojamųjų (dukterinių) bendrovių.
Atsparumo korupcijai lygio nustatymą viešojo sektoriaus subjektai atlieka pagal Vyriausybės patvirtintą Atsparumo korupcijai lygio nustatymo metodiką.
Atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai skelbiami viešojo sektoriaus subjekto ir (ar) savarankiškos įstaigos, kuriai šis subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas pagal valdymo sritį, interneto svetainėje.
Atsparumo korupcijai lygio nustatymo klausimais konsultuoja – Koordinavimo ir stebėsenos skyriaus vadovė Julija Ožereljeva, tel. 8 659 39237, el. p. julija.ozereljeva@stt.lt
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato pareigą viešojo administravimo subjektui, rengiančiam norminio teisės akto projektą, Vyriausybės nustatyta tvarka atlikti šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti Korupcijos prevencijos įstatyme nurodytus visuomeninius santykius.
Viešojo administravimo subjektas gali atlikti savo rengiamo norminio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu teisės aktu ir nenumatoma reguliuoti visuomeninių santykių, nurodytų Korupcijos prevencijos įstatyme, tačiau, teisės akto projekto rengėjo nuomone, rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali kelti korupcijos riziką. Kaip geroji viešojo sektoriaus subjektų praktika gali būti išskiriamas ne tik norminių teisės aktų antikorupcinis vertinimas, bet ir kitų (pvz., tam tikrų vidaus administravimo) teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas srityse, kuriose galimos ar viešojo sektoriaus subjekto nustatytos korupcijos rizikos (pvz., viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių, tam tikrų įgaliojimų nustatymo, sprendimų priėmimo tvarkų reikšmingose veiklos srityse ir pan.).
Viešojo administravimo subjekto darbuotojas (toliau – vertintojas), atlikdamas antikorupcinį vertinimą, parengia teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo pažymą, kuri pateikiama teisės akto projekto rengėjui ir skelbiama Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje.
Vertintojui negali būti pavedama atlikti jo rengto teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo.
Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo klausimais konsultuoja Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aivaras Raišys, tel. 8 706 63331, el. p. aivaras.raisys@stt.lt.
Korupcijos prevencijos įstatymo 13 straipsnis nustato pareigą savarankiškai įstaigai turėti antikorupcinio elgesio kodeksą ar taisykles, kuriuose, atsižvelgiant į jos veiklos specifiką, išsamiai nustatomi pagrindiniai darbuotojų skaidrios veiklos ir antikorupcinio elgesio standartai, kuriais siekiama užtikrinti sąžiningumą, atsakingumą, korupcijos netoleravimą, taip pat aprašyti pavyzdiniai galimos korupcinio pobūdžio rizikos atvejai ir darbuotojų veiksmai su jais susidūrus.
Viešojo sektoriaus subjektas, nepriskirtinas savarankiškai įstaigai, ir jame dirbantys asmenys vadovaujasi pasirinktinai savo arba savarankiškos įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai viešojo sektoriaus subjektas yra tiesiogiai arba netiesiogiai pavaldus ir (ar) priskirtas pagal valdymo sritį, patvirtintais antikorupcinio elgesio standartais. Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 2 ir 4 punktuose nurodyti viešojo sektoriaus subjektai taip pat gali vadovautis šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 3 punkte nurodytų viešojo sektoriaus subjektų patvirtintais antikorupcinio elgesio standartais.
Viešojo sektoriaus subjekte už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas kontroliuoja, kaip viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai laikosi antikorupcinio elgesio standartų, konsultuoja juos įstaigos veiklos srityje kylančiais antikorupcinio elgesio klausimais, prireikus pagal kompetenciją ir poreikį jiems taiko korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir kitas teisės aktuose numatytas prevencines ir (ar) poveikio priemones.
Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, prie korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemos priskiriamos kituose įstatymuose nurodytos veiklos ar priemonės, kuriomis viešojo sektoriaus subjektai kuria korupcijai atsparią aplinką ar didina atsparumą korupcijai. Viešojo sektoriaus subjektai vykdo šias veiklas, kaip:
- Įgyvendinant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, pareigybių, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašo sudarymas, viešojo sektoriaus subjekto darbuotojų viešųjų ir privačių interesų deklaravimo bei viešųjų ir privačių interesų derinimo praktikos kontrolė ir stebėsena, gautų dovanų įvertinimo ir saugojimo tvarkos nustatymas.
- Įgyvendinant Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą, viešojo sektoriaus subjekto darbuotojų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos deklaravimo priežiūra ir šios veiklos kontrolė, tvarkos, pagal kurią vadovai ir (ar) darbuotojai šio įstatymo nustatyta tvarka turi deklaruoti ir (ar) deklaruoja jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą, patvirtinimas.
- Įgyvendinant Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą, vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo (toliau – vidinis kanalas) diegimas viešojo sektoriaus subjekte bei vidiniu kanalu gautos informacijos apie pažeidimus tvarkymas ir nagrinėjimas, nuasmenintų statistinių duomenų, susijusių su gautų pranešimų skaičiumi, rinkimas, kaupimas ir tų duomenų nagrinėjimo rezultatų sisteminimas.
Detalesnę informaciją apie šias veiklas galima rasti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros internetų svetainėse.
Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnis nustato pareigą viešojo sektoriaus subjekto darbuotojui apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus veiką, kurią galbūt padarė, daro ar rengiasi padaryti jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso II skyriuje), pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, STT arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, jeigu jis gavo duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo padaryta, daroma ši veika ar rengiamasi ją padaryti, ir jeigu teisės aktuose nėra nustatytų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų.
Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojo pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką aukščiau nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento.
Asmenims, pranešusiems apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, gali būti taikomos pagalbos, apsaugos ir skatinimo priemonės Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pranešimą apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimą STT galite pateikti įvairiais būdais, kuriuos rasite STT interneto svetainėje.
Personalo patikimumo užtikrinimas yra viena iš korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių, padedančių nustatyti, ar siekiantis eiti arba einantis pareigas asmuo yra patikimas ir tinkamas užimti ar eiti konkrečias pareigas. Savalaikis pateiktos informacijos apie siekiantį eiti arba einantį pareigas asmenį įvertinimas ir sprendimo priėmimas gali suvaldyti arba net panaikinti korupcijos rizikos veiksnius viešojo sektoriaus subjekte.
Korupcijos prevencijos įstatymo 17 straipsnio 5 dalis į pareigas skiriančiam ar teikiančiam subjektui nustato pareigą patvirtinti sąrašą pareigybių, dėl kurių teikiamas prašymas STT pateikti informaciją (toliau – pareigybių sąrašas), į kurį įtraukiamos visos bent vieną Korupcijos prevencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytų požymių atitinkančios pareigybės. Į pareigas skiriančio ar teikiančio subjekto sprendimu į pareigybių sąrašą gali būti įtrauktos kitos viešojo sektoriaus subjekto darbuotojų pareigybės. Pareigybių sąrašas privalo būti paskelbtas viešojo sektoriaus subjekto interneto svetainėje skyriuje „Korupcijos prevencija“ ir pagal poreikį atnaujinamas.
Į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas visais atvejais privalo kreiptis su prašymu STT pateikti informaciją (toliau – prašymas) apie asmenis, kurių siekiamos ar einamos pareigybės įtrauktos į pareigybių sąrašą.
Prašymai STT turi būti pateikiami prieš asmenį skiriant į pareigas ir asmuo į pareigas skiriamas tik gavus iš STT surinktą informaciją apie jį.
Daugiau informacijos apie personalo patikimumo užtikrinimą galite rasti STT interneto svetainėje skyriuje „Asmenų patikrinimas“.
Personalo patikimumo užtikrinimo klausimais konsultuoja: Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos Operatyvios analizės skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Karalkevičienė, tel. 8 706 63382, el. p. jolanta.karalkeviciene@stt.lt ir šio skyriaus vadovė Jurgita Rindzevičiūtė, tel. 8 706 63 293, e.l p. jurgita.rindzeviciute@stt.lt
Korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad viena iš korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemos dalių yra antikorupcinio sąmoningumo didinimas.
Korupcijos prevencijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje pažymima, kad antikorupcinio sąmoningumo didinimas vykdomas kaip neatskiriama švietimo dalis ir ugdymas, siekiant puoselėti asmens teisių ir pareigų visuomenei, Lietuvos valstybei sampratą ir didinti visuomenės, viešojo ir privataus sektorių sąmoningumą veikti skaidriai ir sąžiningai, netoleruoti korupcijos ar kito nesąžiningo elgesio, pranešti apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus.
Siekiant viešojo sektoriaus subjektuose kurti tvarią antikorupcinę aplinką, labai aktualu ugdyti ir didinti kiekvieno viešojo sektoriaus darbuotojo antikorupcinį sąmoningumą, formuoti viešojo sektoriaus skaidrumo nuostatas ir kultūrą. Šiam tikslui pasiekti Korupcijos prevencijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato pareigą viešojo sektoriaus subjektui rengti mokymus darbuotojams korupcijai atsparios aplinkos kūrimo klausimais ir taip stiprinti darbuotojų antikorupcinį sąmoningumą.
Kiekvienas viešojo sektoriaus subjektas gali kreiptis į STT dėl antikorupcinio švietimo paskaitų ar praktinių seminarų, kuriuos pagal kompetenciją organizuoja ir nemokamai vykdo Antikorupcinio švietimo skyriaus pareigūnai, kurių kontaktus ir detalesnę informaciją galite rasti skyriuje „Antikorupcinio sąmoningumo didinimas“.
