Skaidri, sąžininga, atvira verslo veikla yra viena iš svarbiausių nepriekaištingos verslo reputacijos elementų. Tiek sociologiniai, tiek moksliniai tyrimai rodo, kad verslo bendrovės, kurios savo veikloje įgyvendina korupcijos prevencijos priemones, ilgalaikėje perspektyvoje tampa konkurencingesnės už kitus rinkos dalyvius, apsaugo ir net pagerina savo reputaciją, sugeba pritraukti daugiau investicijų ir užmegzti ilgalaikius ryšius su patikimais verslo partneriais.
Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 22 straipsniu, verslo subjektų dalyvavimas kuriant korupcijai atsparią aplinką grindžiamas šių subjektų savanoriškumu bei viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimu. Įstatymas nenustato jokių privalomų nuostatų privataus sektoriaus subjektams.
Valstybė skatina privataus sektoriaus subjektų įsitraukimą į korupcijai atsparios aplinkos kūrimą viešajame sektoriuje, taip pat privataus sektoriaus subjektų veiklą kuriant korupcijai atsparią aplinką privačiame sektoriuje.
Korupcijai atsparios aplinkos kūrimo gairės verslui (toliau – Gairės) yra praktinio taikymo metodinė priemonė privataus sektoriaus subjektams, kuria siekiama padėti kurti korupcijai atsparią verslo aplinką, didinti verslo skaidrumą ir atsakingumą, didinti korupcijos daromos žalos suvokimą verslo sektoriuje ir paskatinti imtis aktyvių priemonių kovojant su šiuo reiškiniu; patarti, kaip nustatyti korupcijos rizikas, kokių priemonių imtis ir kaip jas įgyvendinti, kad šios rizikos būtų valdomos; šviesti verslą apie korupcijos teisinį reglamentavimą, informuoti apie gresiančią atsakomybę už korupcinio pobūdžio veikas tiek darbuotojams, tiek verslo organizacijai; pateikti korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo bei skaidraus verslo vykdymo veiksnius, skatinančius verslo konkurencingumą.
Gairėse pateikiama informacija apie siūlomas taikyti antikorupcinės aplinkos kūrimo priemones, jų turinį, pateikiama metodinė medžiaga ir gerosios praktikos pavyzdžiai.
Pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 16 straipsnį ir Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, nustatytus reikalavimus, privatūs juridiniai asmenys, kitos organizacijos, užsienio juridinių asmenų ar organizacijų padaliniai privalo diegti vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus ir užtikrinti jų funkcionavimą:
- kuriuose dirba 50 ar daugiau darbuotojų, neatsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, privalo įdiegti vidinius kanalus;
- kurių kiekviename dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų, laikydamiesi konfidencialumo principo, gali tarpusavyje dalytis vidiniais kanalais ir atlikti veiksmus, reikalingus informacijai apie pažeidimą gauti ar bet kokiam tyrimui, susijusiam su vidiniu kanalu gauta informacija apie pažeidimą, atlikti, taip pat teikti informaciją asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bei šalinti pažeidimus, apie kuriuos pranešama;
- kurių kiekviename dirba 250 ir daugiau darbuotojų, turi turėti atskirą vidinį kanalą ir negali juo dalytis su kitais padaliniais;
- neatsižvelgiant į dirbančių darbuotojų skaičių, jei jų veiklos pobūdis patenka į teisingumo ministro tvirtinamą Europos Sąjungos teisės aktų ir juos įgyvendinančių Lietuvos Respublikos teisės aktų sąrašą, į kurį perkeliamos 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos priedo I dalies B punkto ir II dalies nuostatos, privalo įdiegti vidinius kanalus.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, koordinuodama pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems pagal šį įstatymą procesą, parengė 2021 m. apžvalgą „Kaip privataus sektoriaus įmonės įgyvendina Pranešėjų apsaugos įstatymą?“, kurioje įvertino privataus sektoriaus subjektų Pranešėjų apsaugos įstatymo ir susijusių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą ir pateikė vertinimo rezultatų analizę ir jos pagrindu suformulavo rekomendacijas.
Detalesnę informaciją pranešėjų apsaugos įgyvendinimo klausimais galite rasti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros interneto svetainėje.
Pagal 1997 m. priimtą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvenciją dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius, draudžiama papirkinėti užsienio pareigūnus, siekiant patekti į užsienio rinkas ar vykdant kitą komercinę ūkinę veiklą užsienyje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnį, asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, numatytus BK 225 str. (kyšininkavimas) 226 str. (prekyba poveikiu) ir 227 str. (papirkimas). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos įmonėms, padariusioms minėtus nusikaltimus kitoje valstybėje, kurioje minėti nusikaltimai nėra uždrausti, grėstų baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos įstatymus.
Įmonėms, vykdančioms veiklą užsienyje rekomenduojama kuriant antikorupcinę aplinką į įmonės antikorupcijos politiką įtraukti nuostatas, draudžiančias užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimą tarptautiniuose verslo sandoriuose, taip pat įtraukti šį elementą į kitas antikorupcinės aplinkos kūrimo priemones, pavyzdžiui, į korupcijos rizikų valdymą, tikrinant verslo partnerius, darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo ugdymo programas, siekiant, kad darbuotojai gebėtų atpažinti tokio pobūdžio veikas, žinotų kaip elgtis susidūrus su šiomis situacijomis, žinotų gresiančią atsakomybę už užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimą ir praneštų apie jiems žinomus neteisėtus veiksmus, ir kt.
Detalesnę informaciją apie tarptautinį papirkinėjimą, mokomąją medžiagą ir naudingus šaltinius galite rasti STT puslapyje Nusikaltimų tyrimo skyriuje temoje „Tarptautinis papirkinėjimas“.
„Skaidrumo akademija“ – tai gerosios antikorupcinės praktikos mainų vieta, kur didžiausią patirtį sukaupę ir aukščiausią kompetenciją turintys skaidrumo standartų ekspertai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip organizacijoje kurti korupcijai atsparią aplinką.
Verslo įstaigos tiesiogiai nedalyvaudamos šioje iniciatyvoje, tačiau jos atstovai, norėdami savarankiškai gilinti žinias apie antikorupcinės aplinkos kūrimą, korupcijos prevencijos priemonių vykdymą, gali susipažinti su įvairių viešojo sektoriaus įstaigų, įmonių gerosios praktikos pavyzdžiais pagal konkrečias temas čia.
