DUK

• Ar viešojo sektoriaus subjektui yra privaloma parengti korupcijos prevencijos veiksmų planą?

Korupcijos prevencijos veiksmų planai (toliau – Planas) gali būti rengiami viešojo sektoriaus subjekto vadovo sprendimu (Korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsnio 3-6 dalys).

Savivaldybių, savarankiškų įstaigų, viešojo sektoriaus subjekto Planą rekomenduojama rengti tuomet, kai atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo procedūrą, atsparumo korupcijai lygio nustatymą buvo nustatyti korupcijos rizikos veiksniai, Planą ir (ar) jo projektą parengusiame viešojo sektoriaus subjekte buvo atlikta korupcijos rizikos analizė ar antikorupcinis teisės aktų ar jų projektų vertinimas ir pateikti pasiūlymai dėl kritinių korupcijos rizikos veiksnių mažinimo ar šalinimo (Korupcijos prevencijos veiksmų planų, jų projektų ir planų įgyvendinimo vertinimo tvarkos aprašo 1 priedo 4 punktas). Rengiamame Plane turėtų būti orientuojamasi į tikslines ir pamatuojamas korupcijos rizikų mažinimo priemones, todėl visuomet rekomenduojama rengti Planą atlikus aplinkos analizę ir kitas nurodytas korupcijos rizikų nustatymo procedūras.

Korupcijos prevencijos įstatymo nauja redakcija numato keletą Planų rūšių. Viešojo sektoriaus subjektai (o ypatingai – savarankiškos įstaigos) yra laisvi pasirinkti, ar rengti Planą ir jei taip – tai kokį (nebent tai būtų numatyta aukštesnės galios teisės akte). Plano rengimas nėra privaloma korupcijos prevencijos priemonė (išskyrus atvejus, kai tai numatyta Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais darbotvarkės plane ar kituose teisės aktuose), vis dėlto, siekiant kryptingos ir pamatuojamos antikorupcinės veiklos, rekomenduotina pasirinkti konkrečiai situacijai tinkamiausią Plano rūšį ir jį parengti bei įgyvendinti praktiškai.

Rengiant šiuos planavimo dokumentus, rekomenduojama susipažinti su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus patvirtintu Korupcijos prevencijos veiksmų planų, jų projektų ir planų įgyvendinimo vertinimo tvarkos aprašu

• Ar būtina rengti naują korupcijos prevencijos veiksmų planą pagal 2022-01-01 įsigaliojusį Korupcijos prevencijos įstatymą, jeigu viešojo sektoriaus subjekto korupcijos prevencijos programa buvo parengta iki šio įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo ir galioja iki 2022, 2023, 2024 m.?

Iki Korupcijos prevencijos įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo parengti kiti korupcijos prevencijos planavimo dokumentai galioja iki juose nurodytų terminų pabaigos; pasibaigus nurodytiems terminams, korupcijos prevencijos planavimo dokumentai rengiami pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsnį. Pasibaigus korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano terminui, rekomenduojama parengti ir patvirtinti korupcijos prevencijos veiksmų planą pagal šiuo metu esantį teisinį reguliavimą net tais atvejais, kai programos terminas dar nėra pasibaigęs (Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-471 2 straipsnio 8 dalis).

• Ar viešojo sektoriaus subjektui yra privaloma atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą?

Viešojo sektoriaus subjektas, valdydamas korupcijos riziką, gali savo nuožiūra atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą konkrečioje savo veiklos srityje (Korupcijos prevencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Korupcijos rizikų nustatymas yra svarbus viešojo sektoriaus subjektui, tačiau nustatymas taikant būtent korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo priemonę nėra privalomas, t. y. subjektas korupcijos rizikas gali nustatyti kitais būdais. Vis dėlto, už korupcijos rizikos valdymą pirmiausia atsakingi patys viešojo sektoriaus subjektai, todėl siekiant sistemiško ir koordinuoto korupcijos rizikos veiksnių šalinimo, rekomenduotina pasirinkti viešojo sektoriaus subjekto konkrečią veiklos sritį, atsižvelgiant į gautą visuomenės informavimo priemonėmis, vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu ar kitais būdais informaciją apie galimus pažeidimus viešojo sektoriaus subjekte, ir joje atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, kurio rekomenduojamas procesas yra aiškiai nustatytas STT direktoriaus patvirtintose Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jo atlikimo tvarkos rekomendacijose, siekiant palengvinti rizikoms nustatyti taikytinos priemonės pasirinkimą.

• Ar viešojo sektoriaus subjektas turi atlikti korupcijos rizikos valdymo vertinimą?

Už korupcijos rizikos valdymą pirmiausiai yra atsakingas pats viešojo sektoriaus subjektas, kuris imasi priemonių užtikrinti, kad jame, atsižvelgiant į jo dydį ir (ar) administracinius pajėgumus, būtų atliekamas korupcijos rizikos valdymo vertinimas Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo arba viešojo sektoriaus subjekto vidaus auditą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šios korupcijos prevencijos priemonės atlikimas yra privalomas (Korupcijos prevencijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 23 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

• Kas atlieka korupcijos rizikos valdymo vertinimą?

Korupcijos rizikos valdymo vertinimą atlieka viešojo sektoriaus subjekto vidaus auditoriai Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo arba viešojo sektoriaus subjekto vidaus auditą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, kaip ir iki Korupcijos prevencijos įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo. Viešojo sektoriaus subjektuose, kuriuose nėra įsteigtos vidaus audito tarnybos, korupcijos rizikos valdymo vertinimą ar analogišką procedūrą atlieka kitas už viešojo sektoriaus subjekto veiklos vidaus kontrolę, atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakingas padalinys ar darbuotojas jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Korupcijos prevencijos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

• Ar viešojo sektoriaus subjektas privalo rengti antikorupcinio elgesio standartą?

Antikorupcinio elgesio standartai turi būti kiekvienoje savarankiškoje įstaigoje, o juose aprašyti pavyzdiniai galimi korupcinio pobūdžio rizikos atvejai ir darbuotojų veiksmus su jais susidūrus, atsižvelgiant į įstaigos veiklos specifiką. Viešojo sektoriaus subjektas, kuris nėra savarankiška įstaiga, gali pasirinkti, ar vadovautis savo patvirtintais antikorupcinio elgesio standartais arba savarankiškos įstaigos, kuriai jis yra tiesiogiai arba netiesiogiai pavaldus ir (ar) priskirtas pagal valdymo sritį, patvirtintais antikorupcinio elgesio standartais (Korupcijos prevencijos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, savarankiškos įstaigos, rengdamos antikorupcinio elgesio standartus, turėtų įsivertinti jų taikomumą ir pavaldžioms bei valdymo sričiai priskirtoms įstaigoms.

• Ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba planuoja parengti pavyzdinį antikorupcinio elgesio standartą?

Specialiųjų tyrimų tarnyba neplanuoja rengti pavyzdinio antikorupcinio elgesio standarto viešojo sektoriaus subjektams, kadangi šis standartas turi būti susijęs su konkrečios įstaigos veiklos specifika, jame turi būti pateikiami šiai įstaigai aktualūs pavyzdiniai galimos korupcinio pobūdžio rizikos atvejai ir darbuotojų veiksmai su jais susidūrus. Rengiant antikorupcinio elgesio standartą galima naudotis iniciatyvos „Skaidrumo akademija“ renginio „Naujasis Korupcijos prevencijos įstatymas: antikorupcinio elgesio standartai“ medžiaga ir bendradarbiauti su panašią veiklą vykdančiais viešojo sektoriaus subjektais (Korupcijos prevencijos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 4 dalys).

• Kada savarankiška įstaiga ar kitas viešojo sektoriaus subjektas turi užtikrinti korupcijai atsparios aplinkos kūrimą jam pavaldžiame viešojo sektoriaus subjekte?

Savarankiškos įstaigos ar kito viešojo sektoriaus subjekto už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas užtikrina korupcijai atsparios aplinkos kūrimą jam pavaldžiame ar jo valdymo sričiai priskirtame viešojo sektoriaus subjekte, kai šiame pavaldžiame ar valdymo sričiai priskirtame viešojo sektoriaus subjekte nėra įsteigto už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo padalinio, paskirto už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo asmens ar šios funkcijos nėra pavestos kitiems darbuotojams. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pavaldžioje Valstybinėje kalbos inspekcijoje nėra paskirto už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo asmens, joje korupcijai atsparios aplinkos kūrimą pagal kompetenciją užtikrina Kultūros ministerijos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo, o  Vilniaus švietimo pažangos centre, kurio steigėjas yra Vilniaus miesto savivaldybė - Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas. (Korupcijos prevencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis).

• Ar viešojo sektoriaus subjektas privalo įsteigti ar paskirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingą subjektą?

Visos Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatytos savarankiškos įstaigos privalo įsteigti ar paskirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingą subjektą (padalinį arba asmenį).

Tokią pareigą turi ir bet kuris kitas viešojo sektoriaus subjektas, nelaikytinas savarankiška įstaiga, kai jame dirba ar pareigas eina 200 ar daugiau darbuotojų ir jeigu šiuo atveju savarankiškoje įstaigoje ar kitame viešojo sektoriaus subjekte, kuriam šis viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas jo valdymo sričiai, nėra įsteigto ar paskirto subjekto, atsakingo už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą pavaldžiuose ir (ar) jos valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose (Korupcijos prevencijos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kita vertus, savarankiška įstaiga gali įsteigti ar paskirti subjektą, atsakingą už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą jai pavaldžiuose ir (ar) jos valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose, tokiu atveju toks (pavaldus) viešojo sektoriaus subjektas, kuriame dirba 200 ar daugiau darbuotojų, gali neįgyvendinti pareigos, o viešojo sektoriaus subjektas, kuriame dirba 200 ar mažiau darbuotojų, nepasinaudoti suteikta teise steigti/skirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingą subjektą (Korupcijos prevencijos įstatymo 24 straipsnio 2, 3 dalys).

• Kada viešojo sektoriaus subjektas, kuriame dirba daugiau nei 200 darbuotojų, gali neskirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo subjekto?

Viešojo sektoriaus subjektas, kuriame dirba daugiau nei 200 darbuotojų, gali neskirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo subjekto, kai savarankiškoje įstaigoje yra įsteigtas ar paskirtas subjektas, atsakingas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą jai pavaldžiame, atskaitingame ar priskirtame valdymo sričiai viešojo sektoriaus subjekte (Korupcijos prevencijos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Pavyzdžiui:

• Nacionalinė švietimo agentūra, kurioje dirba daugiau nei 200 darbuotojų, gali neskirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo asmens, jeigu Švietimo mokslo ir sporto ministerijoje už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo asmens pareigybės aprašyme nustatyta funkcija, susijusi su korupcijai atsparios aplinkos kūrimu ministerijai pavaldžiuose viešojo sektoriaus subjektuose, taip pat ir Nacionalinėje švietimo agentūroje.
• Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjus, kuriame dirba daugiau nei 200 darbuotojų, gali neskirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo asmens tuo atveju, jeigu Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje yra paskirtas asmuo, kuris yra atsakingas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą šiame licėjuje.

• Ar viešojo sektoriaus subjekte gali būti paskirtas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo, kuris dirba padalinyje, kurio funkcijos nėra susijusios su korupcijos prevencijos veikla?

Viešojo sektoriaus subjekto vadovui tiesiogiai pavaldžiame ar kitame padalinyje, kurio funkcijos nėra susijusios su korupcijos prevencijos veikla, gali būti paskirtas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo, tačiau norint tinkamai pasiekti korupcijos prevencijos nustatytų tikslų ir užtikrinti paskirtas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo subjekto nepriklausomumą, šis asmuo dėl funkcijų, susijusių su korupcijai atsparios aplinkos kūrimu, turėtų būti tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas viešojo sektoriaus subjekto vadovui, o ne šio padalinio vadovui, ir vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo asmens pavyzdinio pareigybės aprašymo 2 punkte be išimties taikomas funkcijas, taip pat, esant galimybei, ir kitas to paties pavyzdinio pareigybės aprašymo 3 punkte nustatytas funkcijas, jeigu jos nepaskirtos kitiems asmenims. (Korupcijos prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalys).

• Ar gali būti išskaidytos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo funkcijos keliems viešojo sektoriaus subjekto darbuotojams?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo asmens pavyzdinio pareigybės aprašymo 2 punkte nurodytas privalomas korupcijai atsparios aplinkos kūrimo funkcijas turi vykdyti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo ar už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo padalinio darbuotojai, t. y. asmenys, besispecializuojantys korupcijai atsparios aplinkos kūrimo srityje.  Kitas to paties aprašymo 3 punkte nustatytas funkcijas gali atlikti kiti asmenys, išskyrus vidaus kontrolės ir vidaus audito funkcijas atliekančius asmenis, jeigu tokiu atveju atitinkama funkcija bus įgyvendinta racionaliausiu būdu (Korupcijos prevencijos įstatymo 24 straipsnio 6 dalis, 25 straipsnio 2 dalis).

• Ar gali Korupcijos prevencijos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje korupcijai atsparios aplinkos kūrimo funkcijas vykdyti viešojo sektoriaus subjekto vidaus kontrolės ir vidaus audito funkcijas atliekantys darbuotojai?

Vidaus kontrolės ir vidaus audito funkcijas atliekantys asmenys negali vykdyti Korupcijos prevencijos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytų funkcijų, kadangi jie, vykdydami korupcijos rizikos valdymo vertinimą viešuosiuose juridiniuose asmenyse Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nustatyta tvarka, siekia nustatyti, ar viešojo sektoriaus subjektas savo veikloje laikosi korupcijai atsparios aplinkos kūrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ir tokiu atveju turėtų vertinti savo pačių atliekamas korupcijai atsparios aplinkos kūrimo funkcijas.

• Kurias priemones privalo vykdyti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas?

Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų pavyzdiniuose nuostatuose ir pareigybės aprašyme yra nustatytos įvairios antikorupcinės aplinkos kūrimo funkcijos, kurių dalį privalo vykdyti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas, o kitą dalį funkcijų gali vykdyti kiti viešojo sektoriaus subjekto

padaliniai ar darbuotojai. Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas privalo vykdyti šias funkcijas:

1)     organizuoti ir (ar) vykdyti viešojo subjekto personalo padarytų teisės pažeidimų (įskaitant korupcinio pobūdžio) tyrimą arba dalyvauti juos tiriant;

2)     atlikti atsparumo korupcijai lygio nustatymą viešojo sektoriaus subjekte;

3)     tvarkyti ir (ar) nagrinėti vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu gautą informaciją apie pažeidimus;

4)     kontroliuoti darbuotojų viešųjų ir privačių interesų deklaravimą bei jų viešųjų ir privačių interesų derinimą bei vykdyti šių procesų stebėseną;

5)     rengti korupcijos prevencijos veiksmų planą bei atlikti jo įgyvendinimo stebėseną;

6)     kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi antikorupcinio elgesio standartų, konsultuoti juos antikorupcinio elgesio klausimais.

Jeigu viešojo sektoriaus subjektas turi pavaldžius ir (ar) jo valdymo sričiai priskirtus viešojo sektoriaus subjektus, už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas, be kito ko, privalo skatinti, koordinuoti ir kontroliuoti korupcijai atsparios aplinkos kūrimą šiuose subjektuose (Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų pavyzdiniuose nuostatuose ir pareigybės aprašymo 2 punktas).

Kitas nustatytas funkcijas, tokias kaip teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo atlikimas,  dalyvavimas personalo formavimo procedūrose vertinant iš STT gautą informaciją apie asmenį ir kt., gali atlikti kiti viešojo sektoriaus darbuotojai, jeigu jos bus įgyvendintos racionaliausiu būdu (Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų pavyzdiniuose nuostatuose ir pareigybės aprašymo 3 punktas).

• Ar viešojo sektoriaus subjekte jau veikiančios antikorupcijos komisijos gali vykdyti korupcijai atsparios aplinkos kūrimo funkcijas?

Antikorupcijos komisijos neturėtų būti laikomos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingais subjektais Korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – KPĮ) prasme, kadangi įstatymas nurodo, kas yra atsakingas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą viešojo sektoriaus subjekte (savarankiškoje įstaigoje – padalinys ar paskirtas asmuo, kitame viešojo sektoriaus subjekte ši funkcija papildomai gali būti priskirta ir kitiems darbuotojams). Taip pat, skirtingai nuo nurodytų subjektų, kurie yra atsakingi už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą, įstatymas neužtikrina šios komisijos veiklos ir organizacinio nepriklausomumo, teisių ir veiklos garantijų. Savivaldybės antikorupcijos komisijai, be kito ko, suteikiami įgaliojimai dalyvauti rengiant korupcijos prevencijos veiksmų planus bei atliekant teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, tačiau ne pačiai vykdyti šias korupcijos prevencijos priemones (KPĮ 7 straipsnio 9 dalis, 24 straipsnio 5 dalis, 25 straipsnio 2 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis).

KPĮ kontekste antikorupcijos komisija laikytina korupcijos prevencijos subjektu, kuris gali prisidėti prie antikorupcinės aplinkos kūrimo įstaigoje, bet ne vykdyti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo subjekto funkcijas. Korupcijos prevencijos sistema KPĮ prasme yra sukurta taip, kad kiekvienas viešojo sektoriaus subjektas turi pareigą arba teisę įsteigti ar paskirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingą padalinį arba asmenį, kuris vykdo KPĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas funkcijas ir kurio veiklą reglamentuoja šio įsteigto padalinio nuostatai ir (ar) paskirto asmens pareigybės aprašymas, kuris rengiamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų pavyzdinius nuostatus ir pareigybės aprašymą (KPĮ 20 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 1-3, 5 dalys, 25 straipsnio 2 dalis).

Antikorupcijos komisija turi veikti savo kompetencijos ribose ir tik pagal įstatymą. Antikorupcijos komisija yra kolegialus organas, kurio nariai yra skirtingų padalinių darbuotojai, vykdantys kitas pareigybės aprašyme nustatytas, su korupcijos prevencija nesusijusias, funkcijas. Komisijos veikla daugeliui jos narių paprastai nėra pagrindinė, nenuolatinio pobūdžio, todėl nebus pasiekti KPĮ nustatyti korupcijos prevencijos tikslai ir uždaviniai, nukreipti į sistemingos korupcijos prevencijos veiklos vykdymą. Šios komisijos buvimas viešojo sektoriaus subjekte ir dalyvavimas įgyvendinant korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones kartu su už korupcijai atsparios aplinkos kūrimo atsakingais subjektais, sveikintinas, tačiau šios komisijos veikla turėtų papildyti šių subjektų veiklą, o ne juos pakeisti.