DUK

Už ką gresia didesnė atsakomybė – imant kyšį ar duodant?

Abu šie veiksmai yra netoleruotini ir neteisėti – užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Svarbu suvokti, kad asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, tarnauja žmonėms ir turi būti visiems vienodai lygus. Kai asmuo, pasinaudodamas pareigomis valstybės tarnyboje ar jam suteiktais įgaliojimais, siekia neteisėtai pasipelnyti, imdamas kyšį, pažeidžiami valstybės tarnybos principai, pakertamas pasitikėjimas ne tik konkrečia institucija, bet ir visa valstybe.

Duodant kyšį (paperkant) ne tik pažeidžiama nustatyta valdymo tvarka, bet yra pažeidžiamas ir asmenų lygybės prieš įstatymą principas, kadangi šiuo atveju kyšininkas neteisėtai įgyja pranašumą prieš kitus asmenis. Baudžiamajame kodekse (BK) įvardyta, kad už kyšio ėmimą baudžiama griežčiau nei davimą. BK 225 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris ima kyšį, „baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“, atsižvelgiant į aplinkybes, o duodantis kyšį – „baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki septynerių metų“, taip pat atsižvelgiant į aplinkybes (BK 227 str.).

Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad visuomenė į kyšio davimo faktą turėtų žiūrėti atlaidžiau, nes nusikalstamą veiką daro abi pusės. Vis dėlto viena jų iš „korupcija užterštos balos“ gali išlipti sausa. Asmenys, savanoriškai pranešę, kad pasiūlė, pažadėjo ar davė kyšį, yra atleidžiami nuo atsakomybės (jeigu kyšio iš jų buvo reikalaujama arba jie buvo provokuojami duoti kyšį).

Ar nusikaltimas – duoti kyšį?

Nusikaltimą daro žmogus, kuris, siekdamas patenkinti savo interesus, įteikia piniginį ar kitokį atlygį valstybės tarnautojui ar pareigūnui. Pavyzdžiui: vairuotojas, pažeidęs eismo taisykles, siūlo „susitarti“ – asmeniškai pareigūnui sumokėti mažiau nei nustatyta bauda. Šis nusikaltimas vadinamas pareigūno papirkimu.

Kaip elgtis, jeigu vadovas ima kyšius?

Šiuo atveju siūlome kreiptis į STT ir pateikti turimą informaciją. Pažymime, kad bet kokia informacija, kurią Jūs galite pateikti, – naudinga STT ir visuomenei kovojant su korupcija. Net jeigu tam tikrais atvejais nepakanka duomenų, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, STT, remdamasi gyventojų pranešimais, aktyviau stebi piliečių įvardijamus korupcijos šaltinius ir gali pati aptikti kyšininkavimo atvejų. Pranešti galima ir anonimiškai. Jei nepageidaujate vykti į STT, mūsų pareigūnai su Jumis susitiks Jums patogioje vietoje.

Kaip suprasti, ar valstybės tarnautojas provokuoja duoti kyšį?

Kai kyšio yra reikalaujama, žmogui suprasti nėra sudėtinga – kyšio reikalaujama tiesiogiai apie tai pareiškiant. Vertinant, ar provokuojama duoti kyšį, pravartu žinoti, ką valstybės tarnautojas gali daryti, o ko – ne, kokios yra jo pareigos ir konkrečios funkcijos. Kai sudaroma nenumatytų kliūčių – pavyzdžiui: jei Jūs žinote, kad sprendimas aktualiu klausimu turi būti priimtas per tam tikrą laiką, bet vis atidedama, jei reikalaujama dokumentų, kurie pagal nustatytą tvarką nėra būtini pateikti, jei iš Jūsų neteisėtai paimami asmens dokumentai (pvz., pasas, automobilio dokumentai ir pan.) ar daiktai ir žadama grąžinti, kai Jūs įvykdysite kokias nors sąlygas (pvz., sumokėsite tam tikrą sumą), ir dėl to gali nukentėti Jūsų interesai – galima įtarti, kad valstybės tarnautojas provokuoja duoti kyšį.

Ar studento gėlių puokštė dėstytojui – korupcija?

Gėlių dovanojimą dėstytojui vargu ar galime laikyti korupcija, nes teisiškai tokia veika laikoma mažareikšme. Gėlių puokštė veikiau – studento pataikavimas dėstytojui ir galima nagrinėti tokį atvejį kaip studijų etikos, tvarkos pažeidimą. Žinoma, konkrečiu atveju turime atsižvelgti į gėlių puokštės vertę ir kitas aplinkybes, kad būtume tikri, ar nėra mėginimo papirkti. Tačiau paprastai, dėl itin mažos vertės, puokštės dovanojimas nebūtų laikomas kyšio davimu. Dėstytojas negauna materialios naudos, o studentas, atnešęs puokštę, netampa pranašesnis už kitus studentus. Dar nuo Romos laikų laikomasi protingo požiūrio, kad lex de minimis non curat – įstatymas smulkmenomis nesirūpina, jos paliekamos sprendėjo nuožiūrai. Žinoma, jeigu mokymo įstaigos nustatytose taisyklėse draudžiama dėstytojui priimti bet kokias dovanas iš studentų (taip pat ir puokštę gėlių), tai šis atvejis būtų vertinamas kaip vidaus tvarkos pažeidimas.

Brendžio butelis pažįstamam valdininkui – kyšis ar dovana?

Tokios „dovanos“ – nenumatyti atlygiai, pasinaudojimas pažintimis – jau yra korupcijos apraiškos. Nors Jūsų nurodytas pavienis atvejis atrodo nereikšmingas, tačiau jis iškreipia savivaldybės tarnautojų veiklos ir atlygio už jų nustatytą darbą principus, sudaro prielaidas nevienodai traktuoti asmenis ir nevienodai greitai ar mandagiai ir veiksmingai visus aptarnauti. Be to, toks atlygis gali paskatinti ir kitus klausimus spręsti tokiu pat būdu, nesilaikyti nustatytos tvarkos, ieškoti pažįstamų valstybės tarnautojų ir pan. Toks brendžio butelio „padovanojimas“ dovanotojui yra laikomas papirkimu, o valstybės tarnautojui – kyšio priėmimu, neatsižvelgiant į tai, kad butelio vertė nedidelė, taip pat laiko, kada jis „padovanotas“. Įstatymas šiuo požiūriu griežtas – net ir menkos vertės „dovana“ yra kyšis.

Ar davęs kyšį asmuo gali būti nebaudžiamas?

Toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą tik tada, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama, provokuojama jį duoti ir jis, pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį, iki pranešimo apie įtarimą jam įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, arba kyšį jis pasiūlė, pažadėjo ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.

Valdininkas netiesiogiai reikalauja iš manęs kyšio stabdydamas sprendimus. Kaip elgtis?

Delsimas priimti sprendimą negali būti vienareikšmiškai prilyginamas kyšio reikalavimui, nes tokia situacija gali susiklostyti dėl pareigūno kompetencijos stokos, nesugebėjimo laiku atlikti pavestus darbus ar net dėl per didelio jo darbo krūvio. Visų pirma, išsiaiškinkite, ar yra nustatytas terminas priimti sprendimą. Jei terminas praleistas – reikalaukite, kad sprendimą priimtų kuo greičiau. Valstybės tarnautojo veiksmus galite skųsti jo vadovui ar šią veiklą kontroliuojančiai institucijai. Jei tiesiogiai bendraujate su pareigūnu, klauskite, kodėl, dėl kokių priežasčių jis vėluoja priimti sprendimą ir nurodytas priežastis išdėstykite skunde. Prašymus, skundus ir raginimus pareikškite ne žodžiu, o raštu ir pateikite įstaigai registruoti. Jeigu pareigūnas užsimena apie sprendimo pagreitinimą už atlygį ar jam neatlygintinai suteiktas paslaugas – nedelsdami kreipkitės į STT. Kad užfiksuotumėte neteisėtus pareigūno veiksmus, galite įrašyti ir jūsų tarpusavio pokalbį. Toks įrašas patvirtintų jūsų pareiškime nurodytas aplinkybes.

Ar dovana gydytojui po atliktos operacijos – irgi kyšis?

Jei gydytojas dirba valstybės ar savivaldybės įstaigoje (poliklinikoje, ligoninėje), tokia „dovana po operacijos“ yra laikoma kyšiu. Dovana yra privataus asmens gyvenimo faktas – perduodama kitam asmeniui kokia nors proga, nenorint gauti naudos, o kyšis yra neteisėtas atlygis už kažką (veiksmą ar neveikimą tarnyboje). Taigi kyšis – įvardytas „dovana“ – lieka kyšis. Kartais manoma, kad „dovana“ yra po tarnautojo veiksmo atlikimo, o kyšis prieš veiksmo atlikimą. Tačiau tai – klaidinga nuomonė. Pavyzdžiui: jei valstybės tarnautojui ar gydytojui perduodamas brendžio butelis, penki šimtai litų, auksinis rašiklis ar pan. už tai, kad jis kažką padarė (padarys) „dovanotojo“ naudai, tai vis tiek bus kyšis, kad ir kaip pavadintume. O tokio pat brendžio butelio dovanojimas gimtadienio proga artimam giminaičiui, nors jis ir dirba savivaldybėje, nebus kyšis, nes tokiu atlygiu nesiekiama jokių jo veiksmų ar valios paveikimo.

Civiliniame kodekse uždrausta dovanoti ir priimti dovanas valstybės ir savivaldybių tarnautojams ir jų šeimų nariams, artimiesiems, kai toks „dovanojimas“ susijęs su jų atliekamomis tarnybos funkcijomis. Visais atvejais, kai kyla abejonių, teisingiausia pasirinkti neutraliausią elgesio variantą – nedovanoti, neperduoti vertybių, nes asmuo, kuriam atsilyginama, atsidėkojama, už darbą gauna atlyginimą. Verta paminėti tai, kad anksčiau Civiliniame kodekse buvo numatytas leidimas gydytojams, sveikatos sistemos institucijų darbuotojams ir vadovams priimti simbolines, ne didesnes kaip 1 MGL dydžio dovanas, tačiau šiandien šios išlygos nebėra. Todėl net ir menkos vertės „dovana“ įstatyme yra traktuojama kaip kyšis. STT praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nors kyšio vertė tesiekė 20 litų.

Ar turėčiau pranešti apie bendradarbio duotą kyšį kelių policijos pareigūnui?

Kovos su korupcija sėkmę lemia ir pačių piliečių aktyvumas pranešant teisėsaugos institucijoms apie žinomus korupcijos atvejus ir bendradarbiaujant. STT yra svarbi bet kokia informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl asmuo, žinantis (ar turintis pagrįstų įtarimų) apie valstybės tarnautojų (ar jiems prilygintų asmenų) daromas, ketinamas padaryti ar jau padarytas neteisėtas veikas (kyšininkavimą, dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir pan.), turėtų apie tai informuoti STT. Taigi šiuo atveju siūlome kreiptis į STT, kur Jus priims pareigūnai ir galėsite pateikti informaciją. Jei nepageidaujate lankytis STT, pareigūnai su Jumis gali susitikti Jums patogioje vietoje. Anonimiškumas garantuojamas.

Esu aukštosios mokyklos dėstytojas. Kaip man elgtis, kai studentas siūlo kyšį?

Jūs – tikrai neabejingas korupcijai. Ir, ne paslaptis, kad ne vienas aukštosios mokyklos dėstytojas susiduria su tokia problema. Mažiausia – ką galite padaryti – aiškiai ir griežtai atsisakyti imti neteisėtą atlygį, o studentui priminti, kokios pasekmės jo laukia. Kai studentas į „pagalbą“ pasitelkia įtakingus asmenis (kitus dėstytojus, tėvus ir kt.), – geriausia – apie tokią nusikalstamą veiką informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą ir (ar) apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui ar aukštosios mokyklos rektoriui (aukštųjų mokyklų vidaus teisės aktuose numatyta atsakomybė už studentų neteisėtus veiksmus). Jei studentai bando Jus papirkti, skambinkite Specialiųjų tyrimų tarnybai karštosios linijos telefonu (8 5) 266 3333 arba rašykite elektroniniu paštu pranesk@stt.lt. Visada esate laukiami ir asmeniškai Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Vilniuje, A. Jakšto g. 6, ir Specialiųjų tyrimų tarnybos struktūriniuose padaliniuose: Kaune, Spaustuvininkų g. 7; Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 22; Šiauliuose, Vytauto g. 87; Klaipėdoje, Pilies g. 12A.

Kas gali kreiptis į STT?

Į Specialiųjų tyrimų tarnybą gali kreiptis bet kuris asmuo, neatsižvelgiant į jo pilietybę, amžių, socialinę padėtį ir kitus kriterijus.

Kada galima kreiptis į STT?

Kreiptis reikėtų tuo atveju, jei asmuo mano turįs žinių arba pagrįstų įtarimų apie valstybės tarnautojų ir pareigūnų daromus ar ketinamus daryti korupcinius nusikaltimus: kyšininkavimą, dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir panašiai.

Ar prireikus galima susisiekti su STT pareigūnais poilsio dienomis ar nakties metu?

Taip, su STT pareigūnais galima susisiekti visą parą. Darbo valandomis galima skambinti į arčiausiai esantį teritorinį STT padalinį. Poilsio dienomis ar nakties metu prašome skambinti karštąja linija Vilniuje (8 5) 26 3333. Paskambinus į STT karštąja linija atsilieps budintis pareigūnas, kuris, atsižvelgdamas į konkrečią Jūsų pateiktą informaciją, patars, ką reikėtų daryti, esant būtinybei, nedelsdamas organizuos didesnės pareigūnų grupės darbą. Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus darbuotojai priima piliečius, norinčius pareikšti apie pastebėtus valstybės politiko, pareigūno, tarnautojo ar kito asmens neteisėtus veiksmus, teisės pažeidimus, susijusius su korupcija.

Ar galima kreiptis anonimiškai?

Galima. Kartais tokia informacija būna iš tiesų labai vertinga ir esame už ją dėkingi. Tačiau tokiu atveju nėra kam išsiųsti nei padėkos, nei atsakymo. Beje, tikrai ne visa anoniminė informacija yra tiriama.

Ar STT užtikrina informacijos šaltinių konfidencialumą?

Taip, tai yra susitarimo su informacijos šaltiniu sąlyga, kurios mes laikomės.

Kaip suprasti, ar valstybės tarnautojas tikrai reikalauja kyšio, ar tik taip klaidingai atrodo?

Dažniausiai situacija yra pakankamai akivaizdi. Pravartu žinoti, ką valstybės tarnautojas ar pareigūnas gali daryti, o ko – ne, kokios yra jo pareigos ir konkrečios funkcijos. Pavyzdžiui: jei Jūs žinote, kad sprendimas Jums aktualiu klausimu turi būti priimtas per tam tikrą laiką, o jis vis atidedamas, jei reikalaujama dokumentų, kurie pagal nustatytą tvarką nėra būtini pateikti, jei iš Jūsų neteisėtai paimami Jums priklausantys dokumentai (pvz., pasas, automobilio dokumentai ir pan.) ar daiktai ir žadama grąžinti, kai Jūs įvykdysite kokias nors sąlygas (pvz., sumokėsite tam tikrą sumą), galima įtarti, kad tas asmuo siekia neteisėtų tikslų.




Užduoti klausimą

Vardas:
El. paštas:
Klausimas:
Apsaugos kodas