DUK

Mokestinio pobūdžio nusikaltimai ar pažeidimai nėra korupciniai nusikaltimai ar pažeidimai.

Mokesčių nesumokėjimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str.) yra priskiriamas nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams finansų sistemai ir tokių nusikaltimų tyrimas yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kompetencija (FNTT). Jei turite informacijos apie galimai daromus mokestinio pobūdžio nusikaltimus, galite pranešti čia. 

Jei turite informacijos apie mokestinio pobūdžio pažeidimus, galite pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai pasitikėjimo telefonu 1887 arba https://www.vmi.lt/cms/elektroniniai-paklausimai. 
Tačiau, jei jūs turite duomenų, kad FNTT arba VMI darbuotojas „dangsto“ mokesčių nemokančius verslininkus, tada būtinai apie tai praneškite STT. Tai galite padaryti čia.

2023 m. „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų ir 34 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 12 vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Lyginant su praėjusiais metais, Lietuvos KSI nukrito 1 balu, tarp ES šalių Lietuva išliko toje pačioje pozicijoje.

Estija 2023 metais gavo 76 balus ir užėmė 12 vietą (pernai – 74 balai ir 14 vieta), Latvija gavo 60 balus ir užėmė 36 vietą (pernai – 59 balai ir 39 vieta), Lenkija – 54 balus ir užėmė 47 vietą (pernai – 55 balus ir 45 vietą).

Už korupcijos rizikos valdymą pirmiausiai yra atsakingas pats viešojo sektoriaus subjektas, kuris imasi priemonių užtikrinti, kad jame, atsižvelgiant į jo dydį ir (ar) administracinius pajėgumus, būtų atliekamas korupcijos rizikos valdymo vertinimas Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo arba viešojo sektoriaus subjekto vidaus auditą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šios korupcijos prevencijos priemonės atlikimas yra privalomas (Korupcijos prevencijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 23 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Abu šie veiksmai yra netoleruotini ir neteisėti – užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Svarbu suvokti, kad asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, tarnauja žmonėms ir turi būti visiems vienodai lygus. Kai asmuo, pasinaudodamas pareigomis valstybės tarnyboje ar jam suteiktais įgaliojimais, siekia neteisėtai pasipelnyti, imdamas kyšį, pažeidžiami valstybės tarnybos principai, pakertamas pasitikėjimas ne tik konkrečia institucija, bet ir visa valstybe.

Duodant kyšį (paperkant) ne tik pažeidžiama nustatyta valdymo tvarka, bet yra pažeidžiamas ir asmenų lygybės prieš įstatymą principas, kadangi šiuo atveju kyšininkas neteisėtai įgyja pranašumą prieš kitus asmenis. Baudžiamajame kodekse (BK) įvardyta, kad už kyšio ėmimą baudžiama griežčiau nei davimą. BK 225 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris ima kyšį, „baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“, atsižvelgiant į aplinkybes, o duodantis kyšį – „baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki septynerių metų“, taip pat atsižvelgiant į aplinkybes (BK 227 str.).

Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad visuomenė į kyšio davimo faktą turėtų žiūrėti atlaidžiau, nes nusikalstamą veiką daro abi pusės. Vis dėlto viena jų iš „korupcija užterštos balos“ gali išlipti sausa. Asmenys, savanoriškai pranešę, kad pasiūlė, pažadėjo ar davė kyšį, yra atleidžiami nuo atsakomybės (jeigu kyšio iš jų buvo reikalaujama arba jie buvo provokuojami duoti kyšį).

Nusikaltimą daro žmogus, kuris, siekdamas patenkinti savo interesus, įteikia piniginį ar kitokį atlygį valstybės tarnautojui ar pareigūnui. Pavyzdžiui: vairuotojas, pažeidęs eismo taisykles, siūlo „susitarti“ – asmeniškai pareigūnui sumokėti mažiau nei nustatyta bauda. Šis nusikaltimas vadinamas pareigūno papirkimu.

Šiuo atveju siūlome kreiptis į STT ir pateikti turimą informaciją. Pažymime, kad bet kokia informacija, kurią Jūs galite pateikti, – naudinga STT ir visuomenei kovojant su korupcija. Net jeigu tam tikrais atvejais nepakanka duomenų, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, STT, remdamasi gyventojų pranešimais, aktyviau stebi piliečių įvardijamus korupcijos šaltinius ir gali pati aptikti kyšininkavimo atvejų. Pranešti galima ir anonimiškai. Informaciją galite pateikti čia.

Kai kyšio yra reikalaujama, žmogui suprasti nėra sudėtinga – kyšio reikalaujama tiesiogiai apie tai pareiškiant. Vertinant, ar provokuojama duoti kyšį, pravartu žinoti, ką valstybės tarnautojas gali daryti, o ko – ne, kokios yra jo pareigos ir konkrečios funkcijos. Kai sudaroma nenumatytų kliūčių – pavyzdžiui: jei Jūs žinote, kad sprendimas aktualiu klausimu turi būti priimtas per tam tikrą laiką, bet vis atidedama, jei reikalaujama dokumentų, kurie pagal nustatytą tvarką nėra būtini pateikti, jei iš Jūsų neteisėtai paimami asmens dokumentai (pvz., pasas, automobilio dokumentai ir pan.) ar daiktai ir žadama grąžinti, kai Jūs įvykdysite kokias nors sąlygas (pvz., sumokėsite tam tikrą sumą), ir dėl to gali nukentėti Jūsų interesai – galima įtarti, kad valstybės tarnautojas provokuoja duoti kyšį.

Gėlių dovanojimą dėstytojui vargu ar galime laikyti korupcija, nes teisiškai tokia veika laikoma mažareikšme. Gėlių puokštė veikiau – studento pataikavimas dėstytojui ir galima nagrinėti tokį atvejį kaip studijų etikos, tvarkos pažeidimą. Žinoma, konkrečiu atveju turime atsižvelgti į gėlių puokštės vertę ir kitas aplinkybes, kad būtume tikri, ar nėra mėginimo papirkti. Tačiau paprastai, dėl itin mažos vertės, puokštės dovanojimas nebūtų laikomas kyšio davimu. Dėstytojas negauna materialios naudos, o studentas, atnešęs puokštę, netampa pranašesnis už kitus studentus. Dar nuo Romos laikų laikomasi protingo požiūrio, kad lex de minimis non curat – įstatymas smulkmenomis nesirūpina, jos paliekamos sprendėjo nuožiūrai. Žinoma, jeigu mokymo įstaigos nustatytose taisyklėse draudžiama dėstytojui priimti bet kokias dovanas iš studentų (taip pat ir puokštę gėlių), tai šis atvejis būtų vertinamas kaip vidaus tvarkos pažeidimas.

Tokios „dovanos“ – nenumatyti atlygiai, pasinaudojimas pažintimis – jau yra korupcijos apraiškos. Nors Jūsų nurodytas pavienis atvejis atrodo nereikšmingas, tačiau jis iškreipia savivaldybės tarnautojų veiklos ir atlygio už jų nustatytą darbą principus, sudaro prielaidas nevienodai traktuoti asmenis ir nevienodai greitai ar mandagiai ir veiksmingai visus aptarnauti. Be to, toks atlygis gali paskatinti ir kitus klausimus spręsti tokiu pat būdu, nesilaikyti nustatytos tvarkos, ieškoti pažįstamų valstybės tarnautojų ir pan. Toks brendžio butelio „padovanojimas“ dovanotojui yra laikomas papirkimu, o valstybės tarnautojui – kyšio priėmimu, neatsižvelgiant į tai, kad butelio vertė nedidelė, taip pat laiko, kada jis „padovanotas“. Įstatymas šiuo požiūriu griežtas – net ir menkos vertės „dovana“ yra kyšis.

Toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą tik tada, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama, provokuojama jį duoti ir jis, pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį, iki pranešimo apie įtarimą jam įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, arba kyšį jis pasiūlė, pažadėjo ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.

Delsimas priimti sprendimą negali būti vienareikšmiškai prilyginamas kyšio reikalavimui, nes tokia situacija gali susiklostyti dėl pareigūno kompetencijos stokos, nesugebėjimo laiku atlikti pavestus darbus ar net dėl per didelio jo darbo krūvio. Visų pirma, išsiaiškinkite, ar yra nustatytas terminas priimti sprendimą. Jei terminas praleistas – reikalaukite, kad sprendimą priimtų kuo greičiau. Valstybės tarnautojo veiksmus galite skųsti jo vadovui ar šią veiklą kontroliuojančiai institucijai. Jei tiesiogiai bendraujate su pareigūnu, klauskite, kodėl, dėl kokių priežasčių jis vėluoja priimti sprendimą ir nurodytas priežastis išdėstykite skunde. Prašymus, skundus ir raginimus pareikškite ne žodžiu, o raštu ir pateikite įstaigai registruoti. Jeigu pareigūnas užsimena apie sprendimo pagreitinimą už atlygį ar jam neatlygintinai suteiktas paslaugas – nedelsdami kreipkitės į STT. Kad užfiksuotumėte neteisėtus pareigūno veiksmus, galite įrašyti ir jūsų tarpusavio pokalbį. Toks įrašas patvirtintų jūsų pareiškime nurodytas aplinkybes.

Jei gydytojas dirba valstybės ar savivaldybės įstaigoje (poliklinikoje, ligoninėje), tokia „dovana po operacijos“ yra laikoma kyšiu. Dovana yra privataus asmens gyvenimo faktas – perduodama kitam asmeniui kokia nors proga, nenorint gauti naudos, o kyšis yra neteisėtas atlygis už kažką (veiksmą ar neveikimą tarnyboje). Taigi kyšis – įvardytas „dovana“ – lieka kyšis. Kartais manoma, kad „dovana“ yra po tarnautojo veiksmo atlikimo, o kyšis prieš veiksmo atlikimą. Tačiau tai – klaidinga nuomonė. Pavyzdžiui: jei valstybės tarnautojui ar gydytojui perduodamas brendžio butelis, 100 eurų, auksinis rašiklis ar pan. už tai, kad jis kažką padarė (padarys) „dovanotojo“ naudai, tai vis tiek bus kyšis, kad ir kaip pavadintume. O tokio pat brendžio butelio dovanojimas gimtadienio proga artimam giminaičiui, nors jis ir dirba savivaldybėje, nebus kyšis, nes tokiu atlygiu nesiekiama jokių jo veiksmų ar valios paveikimo.

Civiliniame kodekse uždrausta dovanoti ir priimti dovanas valstybės ir savivaldybių tarnautojams ir jų šeimų nariams, artimiesiems, kai toks „dovanojimas“ susijęs su jų atliekamomis tarnybos funkcijomis. Visais atvejais, kai kyla abejonių, teisingiausia pasirinkti neutraliausią elgesio variantą – nedovanoti, neperduoti vertybių, nes asmuo, kuriam atsilyginama, atsidėkojama, už darbą gauna atlyginimą. 

Į Specialiųjų tyrimų tarnybą gali kreiptis bet kuris asmuo, neatsižvelgiant į jo pilietybę, amžių, socialinę padėtį ir kitus kriterijus.

Kreiptis reikėtų tuo atveju, jei asmuo mano turįs žinių arba pagrįstų įtarimų apie valstybės tarnautojų ir pareigūnų daromus ar ketinamus daryti korupcinius nusikaltimus: kyšininkavimą, dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir panašiai.

Taip, su STT pareigūnais galima susisiekti visą parą. Darbo valandomis galima skambinti į arčiausiai esantį teritorinį STT padalinį. Poilsio dienomis ar nakties metu prašome skambinti STT telefono linija Vilniuje (8 5) 26 3333. Paskambinus į STT atsilieps budintis pareigūnas, kuris, atsižvelgdamas į konkrečią Jūsų pateiktą informaciją, patars, ką reikėtų daryti, esant būtinybei, nedelsdamas organizuos didesnės pareigūnų grupės darbą. Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus darbuotojai priima piliečius, norinčius pareikšti apie pastebėtus valstybės politiko, pareigūno, tarnautojo ar kito asmens neteisėtus veiksmus, teisės pažeidimus, susijusius su korupcija.

Galima. Kartais tokia informacija būna iš tiesų labai vertinga ir esame už ją dėkingi. Tačiau tokiu atveju nėra kam išsiųsti nei padėkos, nei atsakymo. Beje, tikrai ne visa anoniminė informacija yra tiriama.

Taip, tai yra susitarimo su informacijos šaltiniu sąlyga, kurios mes laikomės.

Dažniausiai situacija yra pakankamai akivaizdi. Pravartu žinoti, ką valstybės tarnautojas ar pareigūnas gali daryti, o ko – ne, kokios yra jo pareigos ir konkrečios funkcijos. Pavyzdžiui: jei Jūs žinote, kad sprendimas Jums aktualiu klausimu turi būti priimtas per tam tikrą laiką, o jis vis atidedamas, jei reikalaujama dokumentų, kurie pagal nustatytą tvarką nėra būtini pateikti, jei iš Jūsų neteisėtai paimami Jums priklausantys dokumentai (pvz., pasas, automobilio dokumentai ir pan.) ar daiktai ir žadama grąžinti, kai Jūs įvykdysite kokias nors sąlygas (pvz., sumokėsite tam tikrą sumą), galima įtarti, kad tas asmuo siekia neteisėtų tikslų.