Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) po atliktų korupcijos rizikos analizių (KRA) Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) įvertino teiktų pasiūlymų dėl jų veiklos aplinkos apsaugos srityje prižiūrint ir kontroliuojant ūkio subjektus įgyvendinimą. Nustatyta, kad reikalingas didesnis Aplinkos ministerijos (AM) dėmesys korupcijos rizikos veiksnių šalinimui.
KRA išvadose buvo pateikti siūlymai Departamentui ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valstybės politiką formuojančiai AM, tačiau dalis jų – neįgyvendinti. Pavyzdžiui, galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad tais atvejais, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti žalos oro taršai dėl atliekų deginimo (kai išdegusio ploto diametras yra ne didesnis kaip 2 m2), taikomas minimalus žalos atlyginimo dydis. Tačiau kitais atvejais, kai neįmanoma apskaičiuoti žalos gamtai, žala neatlyginama, o teršėjai atsiperka palyginti nedidelėmis baudomis. AM pakartotinai raginama spręsti klausimus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, kad teršėjai visais atvejais bent minimaliai privalėtų atlyginti gamtai padarytą žalą.
KRA metu buvo nustatytos rizikos, kai patikrinimai ne visais atvejais privalo būti įforminti dokumentais, o aplinkosaugos reikalavimus pažeidusio juridinio asmens vadovui ne visais atvejais taikoma atsakomybė. Į pateiktus pasiūlymus AM neatsižvelgė, nurodydama, kad netikslinga visais atvejais surašyti patikrinimą įforminantį dokumentą, o ekonominės sankcijos bei kitos poveikio priemonės užtikrina pakankamą atsakomybę, todėl netikslinga visais atvejais taip pat taikyti ir administracinę atsakomybę juridinių asmenų vadovams. AM pasiūlyta pavesti Departamentui aiškiai ir objektyviai reglamentuoti atvejus, kai fizinių asmenų patikrinimai gali būti neįforminami dokumentais; formuoti administracinių nuobaudų ir ekonominių sankcijų taikymo praktiką, kuri realiai atgrasytų asmenis nuo pažeidimų darymo.
Departamente planuojamas naujas ūkio subjektų rizikingumo vertinimo sistemos modulio kūrimas, rengiama Kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašo sudarymo metodika. Po korupcijos rizikos analizės metu pastebėtų interesų konfliktus keliančių situacijų dėl darbuotojų narystės medžioklės būreliuose ir medžiotojus vienijančiose organizacijose, imtasi priemonių, kad būtų galimybė šiuos duomenis vertinti užduočių skirstymo metu. Be to, padalinių vadovai įpareigoti nuolat atnaujinti ūkio subjektų sąrašus, su kuo pareigūnai turi ryšių.
Vertinant pasiektą pažangą, Departamentas raginamas pagal galimybes užtikrinti neatidėliotiną likusių pasiūlymų įgyvendinimą.
STT kritiškai vertina situacijas, kai institucijos aktyvios korupcijos prevencijos veiklos imasi tik po rezonansą sukėlusių įvykių, kaip šiuo atveju, po įvykusios didžiulės ekologinės nelaimės, pvz. Alytaus padangų perdirbimo gamyklos gaisro ar nuotekų leidimo į Kuršių marias tyrimų, todėl skatina visas valstybines institucijas užtikrinti nuoseklią ir sistemingą, o ne fragmentišką, korupcijos prevencijos veiklą.
Aplinkosaugos tema minima ir kituose STT tyrimuose. Pavyzdžiui, lapkričio mėn. STT informavo apie tiriamą korupciją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje tvarkant pavojingas atliekas, gruodžio mėn. teismui perduota STT tirta Šilutės rajono savivaldybės byla dėl piktnaudžiavimo, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo ir 55 mln. Eur žalos gamtai.
Korupcijos rizikos analizes ir jose pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo stebėsenas rasite čia: 1, 2, 3, 4 .
