Neperkančiųjų organizacijų vykdomuose pirkimuose – galimybė pasireikšti korupcijai

Informacija atnaujinta: 2021-10-19 09:47
Neperkančiųjų organizacijų vykdomuose pirkimuose – galimybė pasireikšti korupcijai

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antikorupciniu požiūriu įvertinusi teisės aktus, reglamentuojančius subjektų, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, prekių, paslaugų ir (ar) darbų įsigijimus, pastebėjo bendras tendencijas, dėl kurių mažėja pirkimų procedūrų atsparumas korupcijai. Neperkančiosioms organizacijoms nustatant pirkimo būdą, ne retai pirkimų vertės nustatomos žymiai didesnės, nei taikomos įprastiems viešiesiems pirkimams.

Neperkančiųjų organizacijų (pavyzdžiui: subjektų, gaunančių valstybės biudžeto ar įvairių programų lėšas projektų įgyvendinimui) pirkimų (konkurso, apklausos ar neskelbiamos apklausos) ir atlikimo (žodžiu ar raštu) būdai priklauso nuo pirkimų vertės. STT korupcijos prevencijos specialistai atkreipė dėmesį, kad tokių pirkimų vertės ne retai nustatomos žymiai didesnės, nei pirkimams, kuriems taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Taip pat sudaromos galimybės manipuliuoti kitomis, būdą ir formą nustatančiomis, sąlygomis.

STT nuomone, šiems subjektams suteikta absoliuti diskrecija nustatyti arba nenustatyti kvalifikacinius, finansinius, ekonominius ir techninius reikalavimus tiekėjams, bei pasirinkti, kokius taikyti pasiūlymų vertinimo kriterijus – mažiausios kainos ar ekonominio naudingumo.

STT skeptiškai vertina informacijos viešinimą – reglamentuojant informacijos apie pirkimą viešinimo tvarką, ne retai nustatoma, kad pirkimo skelbimas turi būti publikuojamas tik nacionaliniame šalies dienraštyje arba savaitraštyje.

Taip pat pasigendama nuostatų, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuotų, kada laikoma, kad kaina yra neįprastai maža, taip pat aiškiai apibrėžtų sudarytų sutarčių viešinimo klausimą ir interesų konfliktų valdymą.

STT nuomone, turėtų būti skiriamas papildomas dėmesys valstybės įstaigų atliekamai pirkimus vykdančių subjektų priežiūrai, kuri turėtų apimti tiek valstybės įstaigų pareigą vykdyti subjektų, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, pirkimų priežiūrą, tiek nustatytų aiškias pasekmes, kurias sukelia nustatytų reikalavimų nesilaikymas.

Apie nustatytas tendencijas STT informavo Vyriausybės kanceliariją, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kaip valstybės politiką šioje srityje formuojančias institucijas, Viešųjų pirkimų tarnybą ir Seimo Antikorupcijos komisiją. Šioms institucijoms STT pasiūlė:

  • Parengti visiems subjektams, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, arba daliai šių subjektų taikytiną teisės aktą, kuriame būtų įtvirtintos šių subjektų vykdomų pirkimų principinės nuostatos.
  • Sudaryti galimybę šiems subjektams naudotis (skelbti informaciją apie pirkimus ir juos vykdyti) Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema.

Reglamentuojant šiuos pirkimus, STT taip pat siūlo nustatyti:

  • Orientacines pirkimų vertes, nuo kurių priklausytų pirkimų (konkurso, apklausos ar neskelbiamos apklausos) ir atlikimo (žodžiu ar raštu) būdų pasirinkimo galimybės.
  • Aiškias ir nedviprasmiškas sąlygas, kada vykdant pirkimą apklausos būdu gali būti apklausti mažiau nei trys potencialūs tiekėjai, ir šių sąlygų nustatymo procedūras.
  • Subjektų diskrecijos nustatyti arba nenustatyti kvalifikacinius, finansinius, ekonominius ir techninių pajėgumų reikalavimus tiekėjams apribojimus, kurie galėtų priklausyti nuo pirkimo vertės.
  • Informacijos apie pirkimą viešinimo tvarką, atitinkančią šiuolaikinės komunikacijos tendencijas (pvz., informacijos viešinimą internetiniuose portaluose ir pan.).
  • Aiškias ir nedviprasmiškas tiekėjų pasiūlymų atmetimo sąlygas ir jų nustatymo procedūras.
  • Nuostatas dėl sudarytų sutarčių viešinimo.
  • Interesų konfliktų valdymo mechanizmus ir kt.

Atlikti antikorupciniai vertinimai: