Naujausioje Europos Komisijos teisinės valstybės ataskaitoje – dėmesys kovai su korupcija

Informacija atnaujinta: 2021-07-21 16:52
Naujausioje Europos Komisijos teisinės valstybės ataskaitoje – dėmesys kovai su korupcija

Europos Komisija paskelbė 2021 m. teisinės valstybės ataskaitą ir jos priedus apie kiekvieną Europos Sąjungos valstybę narę, įskaitant Lietuvą. Kaip ir praėjusiais metais, šioje ataskaitoje atskira dalis skirta kovos su korupcija klausimams.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad, sociologinių tyrimų duomenimis, korupcijos lygis Lietuvos viešajame sektoriuje yra gana žemas. 2020 m. pagal organizacijos „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą Lietuva iš 100 balų surinko 60 balų ir pasaulyje užima 35 vietą. Šis suvokimo indeksas per pastaruosius penkerius metus išliko gana stabilus.

Ataskaitoje paminėtas aktyvus STT vaidmuo atskleidžiant ir tiriant korupcijos atvejus. Iš viso STT 2020 m. pradėjo 69 ikiteisminius tyrimus ir 35 bylos buvo perduotos teismui. 60 teisme išnagrinėtų su korupcija susijusių bylų asmenims skirtos baudos, 5 bylose – laisvės atėmimo bausmė, ją atidedant, o 2 bylose – ir laisvės atėmimo bausmė, ją atidedant, ir bauda. Be to, ištirti šeši aukšto lygio korupcijos atvejai. Atskirai paminėta neseniai teismui nagrinėti perduota baudžiamoji byla, kurioje piktnaudžiavimu kaltinamas Seimo narys.

Europos Komisija ataskaitoje pažymi, kad kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius teisės aktų sistema yra tinkama, tačiau reikia aktyviau įgyvendinti tarptautines rekomendacijas dėl būtinybės didinti informuotumą šiuo klausimu. Teisėsaugos institucijos turi pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių užduotims atlikti, tačiau Europos Komisija pabrėžia institucijų išsakytą poreikį didinti teisėsaugos pareigūnų skaičių.

Ataskaitoje taip pat pažymėtas naujo 2020–2022 m. tarpinstitucinio veiklos plano, kuriuo įgyvendinama Nacionalinė kovos su korupcija 2015–2025 m. programa, priėmimas, taip pat svarbus STT vaidmuo šio plano rezultatų stebėsenos srityje. Europos Komisija atkreipė dėmesį, kad naujausiame STT vertinime nurodoma, kad, norint visose viešojo administravimo įstaigose sukurti korupcijos rizikai atsparią aplinką, reikalingas sistemingesnis požiūris bei papildomų priemonių įgyvendinimas (vieną iš jų – naują Korupcijos prevencijos įstatymą – Lietuvos Respublikos Seimas neseniai priėmė). Nurodyta, kad Lietuva planuoja 2021 m. parengti ir priimti naują Nacionalinę korupcijos prevencijos darbotvarkę 2022–2033 m., kuria ketinama pakeisti dabartinę Nacionalinę kovos su korupcija programą.

Ataskaitoje atskirai pažymėta ir Respublikos Prezidento bei STT iniciatyva – Skaidrumo akademija, kuri buvo iškilmingai atidaryta 2020 m. Pagrindinis įsteigtos naujos akademijos tikslas – suburti ekspertus ir institucijas, kad jie galėtų keistis geriausios patirties, susijusios su korupcijos prevencija, pavyzdžiais ir rengti specializuotus antikorupcinės aplinkos kūrimo mokymus.

Ataskaitoje nemažai dėmesio skirta priemonėms, susijusioms su korupcijos rizikų valdymu COVID-19 pandemijos metu. Paminėti 2020 m. liepos mėn. įsigalioję Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai. Jų tikslas – neleisti abejotinos reputacijos tiekėjams pasipelnyti iš ekstremaliosios situacijos dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Konkrečiai nurodyti tarptautiniai viešieji pirkimai vykdomi neskelbiamų derybų būdu, kai perkančiosios organizacijos turėtų konsultuotis su keliomis kitomis nacionalinėmis institucijomis, įskaitant STT, kad gautų kuo daugiau informacijos apie tiekėją.

Po COVID-19 protrūkio Vyriausybė patvirtino 5 mlrd. EUR vertės planą, skirtą ekonomikai paremti ir pandemijos plitimui suvaldyti. Ataskaitoje pažymėta, kad STT parengė rekomendacijų, kuriomis siekiama užtikrinti skaidrumą ir mažinti korupcijos riziką šioje srityje. Atskirai pabrėžtas STT siūlymas sukurti bendrą internetinę platformą, kurioje būtų teikiama informacija apie ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimą.  

Europos Komisijos ataskaitoje taip pat skirtas dėmesys įsigaliojusiems naujiems Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui ir Lobistinės veiklos įstatymui, PINREG informacinės sistemos sukūrimui, pranešėjų apsaugai. Kitose ataskaitos dalyse apžvelgiama teismų sistema, žiniasklaidos pliuralizmas ir laisvė bei kiti konstituciniai klausimai.

Su paskelbta ataskaita galima susipažinti Europos Komisijos puslapyje: