Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Lietuvos mokslo tarybos (LMT) Humanitarinių ir socialinių mokslų, Gamtos ir technikos mokslų, Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetų narių atrankos, ekspertų skyrimo ir ekspertinio vertinimo organizavimo procedūrose. STT nustatė, kad ekspertų veiklos reglamentavimas ir ekspertų atrankos praktinės procedūros sudaro reikšmingas skaidrumo ir nešališkumo rizikas, galinčias daryti įtaką sprendimams dėl mokslo raidą skatinančių projektų finansavimo ar nefinansavimo.
LMT yra ekspertinę ir patariamąją funkciją valstybės mokslo ir studijų politikos klausimais atliekanti ir pagal savo kompetenciją įgyvendinanti institucija, administruojanti nacionalines bei Europos Sąjungos investicijų fondų lėšas, jos paskirtis – formuoti ir įgyvendinti valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką, skiriant finansavimą mokslo pažangai, studijoms, moksliniams tyrimams bei tarptautinio bendradarbiavimo plėtrai. 2024 m. iš viso panaudota 52 mln. Eur lėšų konkursiniam finansavimui, o tai 19 proc. daugiau nei 2023 metais.
Nustatyta, jog riziką kelia ekspertų komisijos (grupės) vadovui suteikiama teisė pasirinkti ar siūlyti kandidatus į ekspertų komisijos (grupės) narius ir vėliau paskirstyti jiems užduotis, dėl ko gali susiformuoti ekspertų palankumas, didinantis subjektyvių sprendimų tikimybę. Tai atsispindėjo ekspertų komitetų protokoluose, kuriuose svarstyti paraiškų vertinimo klausimai dėl „Lietuvos–Ukrainos programos 2023 m. kvietimo“, „Technologinės plėtros projektų kvietimo“, „Bendrų Lietuvos – Taivano projektų 2024 m. kvietimo“. Analizės metu nustatyti atvejai, kai keletą metų tų pačių projektų vadovų paraiškos buvo skiriamos tiems patiems ekspertams.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad LMT ekspertų komitetų narių atrankos procedūroje nėra įtvirtinti aiškūs kandidatų atrankos kriterijai ir balų skyrimo taisyklės, neatskirtos ekspertų komitetų narių priežiūros ir ekspertinio vertinimo funkcijos. Dėl to praktikoje pasitaiko, kad ekspertų komitetai, spręsdami dėl ekspertų komisijų (grupių) vadovų ir norėdami jiems pavesti vertinti tam tikros tematikos paraiškas, šiais vadovais paskiria savo pačių narius. Tai patvirtino analizuoti 2024 m. ekspertų komitetų protokolai, kuriuose svarstyti „Stažuotės NASA“, taip pat 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos projektų baigiamųjų ataskaitų ir kiti ekspertinio vertinimo klausimai.
Dabartinė ekspertų veiklos kontrolė yra fragmentuota ir selektyvi, todėl sunku laiku pastebėti nekokybiškus ar neobjektyvius vertinimus ir pašalinti tokius ekspertus iš sąrašų.
Be to, reikia tobulinti lėšų skyrimo ir panaudojimo kontrolę, kad būtų įmanoma nustatyti galimą projektų dvigubą finansavimą. Šiuo metu tai dažnai priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus – ar projektų vykdytojai sąžiningai pateikia informaciją ir ar ją pastebi atsakingi darbuotojai bei ekspertai.
STT rekomenduoja LMT stiprinti ekspertų nešališkumą, inicijuoti teisės aktų pakeitimus, atskirti ekspertų komitetų narių priežiūros ir ekspertinio vertinimo vykdymo funkcijas, taip pat apriboti ekspertų komisijos (grupės) vadovų teisę savo nuožiūra rinktis ekspertus ir skirstyti jiems užduotis.
LMT ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT korupcijos rizikos analizės išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Korupcijos rizikos analizę rasite čia.
Informacija trumpai:
STT Lietuvos mokslo tarybos ekspertų atrankos, ekspertų skyrimo ir vertinimo procedūrose nustatė korupcijos rizikas, galinčias daryti įtaką sprendimams dėl mokslo projektų finansavimo.
Analizės metu nustatyta, kad: