Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl teisėjo papirkimo, šiandien priėmė sprendimą, kuriuo atmetė buvusio Kauno apygardos teismo teisėjo Ramūno Antanavičiaus kasacinį skundą ir paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo priimtą nuosprendį. Juo R. Antanavičius pripažintas kaltu dėl Mažeikių rajono teisėjo papirkimo, jam skirta 7,5 tūkst. eurų bauda.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnų surinktais duomenimis, 2017 m. birželio pradžioje buvęs teisėjas R. Antanavičius siekė papirkti Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją Mindaugą Klemenį, perduodamas jam 600 eurų. Byloje esantys duomenys leido pagrįstai įtarti, kad tuo buvo siekiama švelnesnės nuobaudos vienoje mažeikiškio teisėjo M. Klemenio nagrinėtoje administracinėje byloje.
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisėjo R. Antanavičiaus įgaliojimai buvo sustabdyti. Jis savo kaltę neigė.
2018 metų liepos 3 d. Vilniaus apygardos teismas išteisino buvusį teisėją R. Antanavičių dėl kaltinimo papirkimu, nes, šio teismo vertinimu, R. Antanavičiaus dalyvavimas šioje nusikalstamoje veikoje nebuvo tinkamai įrodytas.
Prokuratūrai nesutikus su tokiu teismo vertinimu ir pateikus apeliacinį skundą nustatyta tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodį nusprendė, kad teisėjas R. Antanavičius turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą (LAT). Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas prokuroro argumentus vertino selektyviai, nepagrįstai nepripažino įrodymais kratos metu rastų ir užfiksuotų duomenų bei išskirtinai didesnę įrodomąją galią suteikė išteisintojo R. Antanavičiaus parodymams, nevertindamas jų visų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste.
2019 metų lapkričio 25 d. LAT priėmė nutartį grąžinti bylą dėl teisėjo papirkimo iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
2021 m. liepos 8 d. Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad R. Antanavičius pripažįstamas kaltu dėl papirkimo. Jam skirta 7 532 eurų bauda. Prokuroras G. Jasaitis per teismo proceso baigiamąsias kalbas prašė jam skirti 500 MGL (25 000 Eur) dydžio baudą.
Minėtas teismas antrą kartą apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir atlikęs įrodymų tyrimą padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pagrindinio liudytojo, t. y. teisėjo, kuriam duotas kyšis, parodymais. Liudytojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, logiški ir kartu su kitais įrodymais patikimai patvirtina, kad R. Antanavičius davė 600 Eur kyšį apylinkės teismo teisėjui, pageidaudamas, jog pastarasis, vykdydamas savo, kaip teisėjo, įgaliojimus, neteisėtai veiktų, t. y. išnagrinėjęs fizinio asmens skundą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, priimtų minėtam asmeniui palankų sprendimą ir sumažintų teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą.
Byloje buvo keliamas klausimas dėl kratos, atliktos teisėjo gyvenamojoje vietoje, teisėtumo (ji atlikta iki Lietuvos Respublikos Prezidento sutikimo patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn). Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarimu, padarė išvadą, kad krata teisėjo gyvenamojoje vietoje nelaikytina kitokiu teisėjų laisvės suvaržymu ir buvo atlikta teisėtai.
Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo, valstybinį kaltinimą byloje palaikė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas.
