Galutinis teismo verdiktas bendrovės „Dzūkijos vandenys“ byloje

Informacija atnaujinta: 2021-10-22 10:23
Galutinis teismo verdiktas bendrovės „Dzūkijos vandenys“ byloje

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) padėjo tašką byloje, kurioje alytiškis verslininkas E. Č. buvo kaltinamas buvusio bendrovės „Dzūkijos vandenys“ direktoriaus R. Ž. papirkimu, bendrovės turto iššvaistymu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. LAT iš dalies patenkinus Generalinės prokuratūros kasacinį skundą, E. Č. teks sumokėti daugiau nei 3 tūkst. eurų dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apeliacinės instancijos teismas jį buvo atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Privataus kapitalo bendrovės direktorius E. Č. ir tuometis uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos vandenys“ direktorius R. Ž. į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratį pateko dėl 2017 metais sudarytų dviejų didelės vertės projektavimo ir statybos bei vandentiekio ir nuotekų skirstomųjų tinklų rekonstravimo darbų bei jų defektų ištaisymo Alytaus mieste rangos sutarčių tarp jų atstovaujamų bendrovių. Vienos sutarties vertė – 95 tūkst. 590 eurų, o kitos – 924 tūkst. 816 eurų.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko STT Kauno valdybos pareigūnai, o vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna, metu buvo nustatyta, kad, siekdamas užsakovo, kuriam atstovavo R. Ž., palankumo vykdant ir kontroliuojant šias dvi didelės vertės sutartis, verslininkas E. Č. davė jam daugiau nei 5 tūkst. 600 eurų vertės kyšį. Tyrimą atlikę STT pareigūnai nustatė, kad E. Č. vadovaujamos bendrovės lėšomis už šią sumą tuometinio „Dzūkijos vandenų“ direktoriaus sutuoktinės sodybai buvo nupirkti langai ir durys, atlikti grindų betonavimo darbai.

2020 metų balandį Kauno apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį šioje byloje. Buvusiam Alytaus miesto savivaldybės valdomos įmonės direktoriui R. Ž. teismas skyrė 22 tūkst. 800 eurų dydžio baudą ir nusprendė valstybės naudai išieškoti jo priimto kyšio vertės sumą – 5 tūkst. 635 eurų. Be to, teismas R. Ž. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – atėmė teisę 3 metus dirbti valstybės tarnyboje. Verslininkui E. Č. pirmos instancijos teismas skyrė 16 tūkst. 800 eurų dydžio baudą, o savo bendrovei padarytą turtinę žalą jis atlygino dar iki nuosprendžio paskelbimo.

Vienas nuteistųjų – E. Č., šį nuosprendį apskundė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs jo skundą, verslininkui buvo gailestingas. 2021 metų sausį paskelbtu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pirmos instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas, jo dalis, kuria E. Č. buvo skirta piniginė bauda, panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas nuteistąjį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir, nustačius 1,5 metų laidavimo terminą, perdavė laiduotojo atsakomybėn be užstato.

Tuometinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius minėtą nuosprendį kasacine tvarka apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Spalio 21 dieną paskelbta nutartimi LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarė pakeisti Kauno apygardos teismo nuosprendį. LAT konstatavo, kad antros instancijos teismo sprendimas E. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant jam baudžiamosios poveikio priemonės, neatitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, jų pavojingumo ir šia apimtimi yra neteisingas. Todėl LAT savo nutartimi skyrė E. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – 80 MGL (3 tūkst. 12 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją paskiriant sumokėti per 3 mėnesius nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

Bendra STT ir prokuratūros informacija