Lietuva turi veiksmingą teisinę ir institucinę sistemą kovoti su korupcija, o jos pastangos skaitmenizuoti baudžiamojo proceso veiksmus yra sveikintinos, tačiau Lietuva vis dar nėra nuteisusi nė vieno asmens ar įmonės dėl galimos korupcijos užsienyje, teigiama šiandien paskelbtame EBPO pranešime spaudai.
EBPO darbo grupė dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius verslo sandorius, kurią sudaro 46 pasaulio valstybių atstovai, patvirtino trečiojo etapo Lietuvos vertinimo ataskaitą, kurioje apžvelgiamos Lietuvos pastangos kovoti su užsienio pareigūnų papirkimu ir pateikiamos rekomendacijos dėl reikalingų tolimesnių veiksmų.
Ataskaitoje teigiamai vertinamos Lietuvos pastangos kovoti su korupcija. Pažymimas aktyvus Specialiųjų tyrimų tarnybos vaidmuo vykdant antikorupcinį švietimą ir informuojant visuomenę apie tarptautinį papirkimą. Sveikinamos skaitmenizuotos ir spartesnės teisinės pagalbos prašymų ir informacijos užklausų iš finansų įstaigų procedūros, galutinio naudos gavėjų registro įsteigimas, reikalavimas tam tikroms įmonėms metinėje ataskaitoje pateikti informaciją apie kovos su tarptautiniu papirkimu priemones.
„EBPO rekomendacijos yra labai savalaikės ir itin svarbios tobulinant mūsų šalies teisines ir institucines kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius sistemas. Siekiant antikorupcinio proveržio, svarbu užtikrinti veiksmingesnius sankcijų taikymo, turto konfiskavimo, tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo procesus. Akivaizdu, kad eidami pokyčių keliu esame pozityviai vertinami EBPO ekspertų. Tam daug įtakos turėjo Juridinių asmenų naudos gavėjų registro sukūrimas, 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais patvirtinimas, teisminių procesų skaitmeninimas bei tvarių teisinių ir institucinių mechanizmų kovai su užsienio pareigūnų papirkimu sukūrimas", – akcentuoja teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
„EBPO ekspertų pastabos yra taiklios ir teisingos. Nors mūsų įstatymai ir institucinė sistema iš esmės yra pasirengusi kovoti su sofistikuotomis korupcijos formomis, įskaitant užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius, tačiau mažos detalės gali sugriauti ir geriausias pastangas. Iš užsienio ekspertų gavome vertingų rekomendacijų, kurias dabar reikia tinkamai ir greitai įgyvendinti,“ – teigia Lietuvos ataskaitos gynime dalyvavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.
Lietuvą vertinusių ekspertų ataskaitoje pateiktos pagrindinės pastabos:
- Nors Baudžiamajame kodekse šios nuostatos nėra, Lietuvos teismai praktikoje reikalauja nustatyti ir įrodyti įmonės savininkų (akcininkų) ryšį su įmonės vadovo ar darbuotojo padaryta nusikalstama veika tam, kad įmonė būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Anot EBPO, tokia sąlyga neatitinka šiuolaikinių įmonės teisinės atsakomybės realijų ir todėl neleidžiama pagal EBPO Rekomendaciją prieš užsienio pareigūnų papirkimą. Praktikoje toks reikalavimas leis daugeliui įmonių išvengti atsakomybės už papirkimą užsienyje, todėl EBPO rekomenduoja Lietuvai nedelsiant imtis baudžiamojo įstatymo pataisų.
- EBPO ekspertai taip pat rekomenduoja baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti galimybę teismui atsižvelgti į įmonės antikorupcinę atitikties programą švelninant baudžiamąją atsakomybę už padarytą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, o jeigu tokios programos įmonėje nėra – numatyti pareigą ją įdiegti. Verta plėtoti spartesnius bei skaidrius ikiteisminio susitarimo su kaltinamu juridiniu asmeniu mechanizmus, kad baudžiamosios bylos galėtų būti pabaigtos anksčiau nepriimant apkaltinamojo nuosprendžio.
- Nors Lietuva pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl visų paaiškėjusių atvejų, kai Lietuvos piliečiai ar įmonės galimai papirko valstybės tarnautojus užsienyje, tačiau tokios bylos nebuvo tirtos pakankamai proaktyviai bei nedėta pastangų surinkti kuo daugiau įrodymų Lietuvoje, nelaukiant teisinės pagalbos atsakymų iš užsienio institucijų.
- Teismų skiriamos bausmės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas praktikoje vis dar yra pernelyg švelnios. Be to, turto konfiskavimas kyšį davusiems asmenims taikytas pernelyg retai ir nėra veiksmingai išieškomos pajamos iš sandorių, kurie buvo laimėti kyšių dėka.
- Ekspertams nerimą kelia Seimo galia ir praktika dažnai kviestis prokuratūros ir STT atstovus dalyvauti įvairiuose Seimo organų posėdžiuose, kas gali neigiamai paveikti prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigų nepriklausomumą ir būti suvokiama kaip neleistino spaudimo priemonė.
- Nepaisant stiprios teisinės bazės ir aktyvių antikorupcinio švietimo pastangų, Lietuvos gyventojai ir įmonės vis dar vengia pranešti apie korupcijos atvejus bei nepakankamai žino apie kovos su užsienio pareigūnų papirkimu priemones. Visos valstybės institucijos – ne vien tik Specialiųjų tyrimų tarnyba – turi užsiimti įmonių ir gyventojų informavimu apie korupcijos užsienyje grėsmes ir taikytinas priemones.
- Siūloma tobulinti teisės aktus dėl pranešėjų apsaugos ir pareigos valstybės tarnautojams pranešti apie korupcijos atvejus.
Lietuva EBPO konvenciją dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius ratifikavo 2017 metais, stodama į EBPO, ir įsipareigojo aktyviai užkirsti kelią Lietuvos piliečių ar įmonių kyšininkavimui užsienyje. EBPO darbo grupės patvirtintoje Lietuvos trečiojo etapo vertinimo ataskaitoje pateikta iš viso 49 rekomendacijos, kurias Lietuva turės įgyvendinti per dvejus metus ir atsiskaityti EBPO darbo grupei.
Su EBPO pranešimu spaudai ir Lietuvos trečiojo etapo vertinimo ataskaita galima susipažinti čia.
