Lietuvoje antikorupcinės aplinkos tendencijos sveikatos apsaugos sektoriuje gerėja. Siekiant ir toliau užtikrinti teigiamus pokyčius, vakar Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), sveikatos sektoriaus atstovai, politikos formuotojai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai susitiko įvertinti pasiektus rezultatus, aptarti esamą situaciją ir galimybes bendradarbiauti didinant šio sektoriaus skaidrumą.
„Sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad sveikatos apsaugos sistemos skaidrumo vertinimai gerėja. Pastebimos vis mažesnės smulkiosios korupcijos apraiškos, tačiau vis aktualesni tampa įtakos sveikatos sektoriuje skaidrinimas ir sprendimo priėmimo atvirumo užtikrinimas,“ – sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, džiugina tai, kad situacija sveikatos srityje gerėja, nes mažėja tiek davusiųjų kyšį, tiek tų, iš kurių jo buvo prašoma.
„Nors Sveikatos apsaugos ministerija vis dar išlieka tarp neigiamai vertinamų institucijų korupcijos srityje, tačiau detalesnė STT atlikta analizė parodė, kad toks vertinimas atsiranda toli gražu ne dėl neigiamo asmeninio patyrimo bendraujant su ministerija, o dėl neigiamos informacijos viešoje erdvėje, t.y. formuojamos nuomonės. Tad turėsime skirti dar daugiau dėmesio aiškindami gyventojams apie priimamus sprendimus, kad kuo daugiau informacijos žmonės galėtų išgirsti iš pirmų lūpų, t.y. iš mūsų“, – sako ministras A. Veryga.
Sveikatos apsaugos įstaigos išlieka tarp labiausiai rizikingų
Sociologinis tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis, 2019“ atskleidė, kad korupcijos paplitimo Lietuvoje sveikatos apsaugos sektoriuje vertinimas gerėja, tačiau jis vis dar išlieka rizikingiausiu. Sveikatos apsaugos ministerija, respondentų nuomone, laikoma korumpuočiausia. Tokią nuomonę išreiškė 69 proc. gyventojų, 65 proc. įmonių vadovų ir 59 proc. valstybės tarnautojų.
Gydymo įstaigos, gyventojų (47 proc.) ir valstybės tarnautojų (45 proc.) nuomone, taip pat yra pirmoje vietoje tarp labiausiai korumpuotų institucijų. Įmonių vadovai (35 proc.) gydymo įstaigas nurodo antroje vietoje.
Gyventojų vertinimu, labiausiai korumpuotos sveikatos apsaugos įstaigos yra respublikinės ligoninės ir klinikos, miestų ir rajonų ligoninės, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba bei poliklinikos.
Tačiau pažymėtina, kad dauguma neigiamai Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą bei respublikines ligonines ir klinikas įvertinusių gyventojų per pastaruosius penkerius metus su šiomis institucijomis tiesiogiai susidūrę nebuvo (atitinkamai 71 proc., 70 proc. bei 54 proc.).
Savo ruožtu tarp tų institucijų, kuriose gyventojai tvarkė reikalus per pastaruosius penkerius metus ir vertina kaip korumpuotas, atsiduria poliklinikos (76 proc.) ir miestų ir rajonų ligoninės (50 proc.).
Mažėja tiesioginė korupcijos patirtis bei stiprėja pacientų antikorupcinis sąmoningumas
Kalbant apie tiesioginę korupcijos patirtį sveikatos apsaugos sektoriuje, 2019 metų tyrimo duomenimis, kas 4-tas respondentas gyventojų tikslinėje grupėje per pastaruosius penkerius metus tvarkęs reikalus respublikinėse ligoninėse ir klinikose nurodė, kad iš jo buvo prašoma arba tikimasi kyšio, miestų ir rajonų ligoninėse – kas 5-tas, o poliklinikose – kas 14-tas. Lyginant su 2011 metų duomenimis, respublikinėse ligoninėse ir klinikose situacijų, kai gyventojai teigė, kad iš jų buvo prašoma kyšio, sumažėjo 2 kartus, miestų ir rajonų ligoninėse – 1,5 karto, o poliklinikose – 3 kartus.
Taip pat skaidrėja paslaugų teikimas sveikatos priežiūros įstaigose – vis mažiau gyventojų nurodo, kad iš jų buvo reikalaujama kyšio už chirurginę operaciją, slaugą ligoninėje, siuntimų į reabilitacines sanatorijas gavimą bei neįgalumo ir darbingumo pažymėjimų gavimą. Pažymėtina, kad lyginant kelerių metų laikotarpį, mažėja pačių gyventojų nusiteikimas duoti kyšį už šias procedūras, stiprėja antikorupcinės nuostatos.
Svarbu skaidrinti įtaką ir didinti sprendimų atvirumą
Sritys, kuriose dažniausiai siekiama daryti įtaką sprendimų priėmimui Lietuvoje, tiek įmonių vadovų, tiek valstybės tarnautojų vertinimu, yra farmacija – 1 vieta (atitinkamai 63 proc. ir 72 proc.). Sveikatos apsauga, valstybės tarnautojų nuomone, užima 2-3 vietas (58 proc.), o įmonių vadovų – 4 vietą (44 proc.).
Įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų vertinimu, dažniausiai daryti įtaką sprendimų priėmimui Lietuvoje siekia registruoti lobistai, įmonės ir asociacijos. Dažniausiai parenkami būdai įtakai daryti – pasinaudojimas pažintimis (tokią nuomonę išreiškė 64 proc. įmonių vadovų ir 58 proc. valstybės tarnautojų) ir neoficialūs susitikimai (taip mano 52 proc. įmonių vadovų ir 70 proc. valstybės tarnautojų). Pastebėtina, kad įtakos darymą per oficialias darbo grupes ir susitikimus nurodė maždaug kas 4-tas įmonės vadovas ir valstybės tarnautojas (atitinkamai 28 proc. ir 30 proc.).
Apskrito stalo diskusijoje dalyvavo atstovai iš Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Seimo Antikorupcijos komisijos, gydymo įstaigų ir sveikatos apsaugos srities nevyriausybinių organizacijų.
Pristatymas
