Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo bendrovė bei šios įmonės direktorius ir jo pavaduotojas pripažinti kaltais dėl didelės žalos žemei (jos paviršiui) padarymo ir saugomos teritorijos suniokojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke, išpilant ant miško ir grunto kelių statybines atliekas – neperdirbtą, frezuotą asfaltą.
Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo bei valstybinį kaltinimą teisme palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Donatas Blinstrubis. Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.
Istorija prasidėjo 2020 metų gegužės-rugsėjo mėnesiais, kai nuteistieji, eidami pareigas minėtoje įmonėje, pažeidė aplinkos apsaugos teisės aktus ir davė nurodymus savo darbuotojams išvežti bei išpilti frezuoto asfalto atliekas, kurios pagal teisės aktus turėjo būti perduotos atliekų perdirbėjui. Tyrimas parodė, kad statybinės atliekos buvo išvežtos į tris skirtingas vietas, įskaitant miško keliukus, kur buvo užteršta daugiau nei 3 000 m² žemės. Ši situacija sukėlė ilgalaikius neigiamus padarinius, o specialistų atlikti skaičiavimai rodo, kad aplinkai padaryta žala siekė daugiau nei 5 milijonus eurų.
Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad bendrovė ir jos vadovai pagrįstai pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų veikų padarymo. Tenkindamas prokuroro ir civilinio ieškovo skundus, papildė nuosprendį svarbia aplinkybe, kurią ankstesnis teismas buvo pašalinęs, – nuteistieji privalo atsakyti ir dėl 80,773 tonos frezuoto asfalto atliekų išpylimo ant kelio dalies nuo Neringos-Smiltynės plento sankryžos link Žaliojo kelio Neringoje. Teismas nustatė, jog dėl šių neteisėtų veiksmų padaryta 370 623 eurų žala žemei, taip pat buvo sužalota miško paklotė, žolinė danga ir želdiniai, sukeliant vizualinę taršą ir pakeitus natūralų kraštovaizdį. Remiantis šia išvada, apeliacinio teismo nuosprendžiu iš bendrovės civiliniam ieškovui priteista suma padidinta nuo 4 860 337 eurų iki 5 230 959 eurų.
Nuteistiesiems pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės (įmonei – 50 tūkst. eurų bauda, įmonės direktoriui – 25 tūkst. eurų bauda ir jo pavaduotojui – 20 tūkst. eurų bauda) paliktos nepakeistos.
Apeliacinio teismo sprendimas įsigalioja jo paskelbimo dieną ir gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius nuo paskelbimo.
