STT asmenų patikra: faktai ir mitai

Informacija atnaujinta: 2020-11-05 12:35
STT asmenų patikra: faktai ir mitai
Po kiekvienų rinkimų tiesiogiai renkamiems valstybės ar savivaldos politikams pradėjus eiti pareigas, per viešąjį sektorių nusirita tolesnės kaitos banga – keičiasi ministrai, politinio pasitikėjimo tarnautojai, o neretai ir kiti valstybės ar savivaldybių įstaigų tarnautojai bei įmonių darbuotojai. Nors pastarųjų karjera teoriškai neturi nieko bendro su politiniu ciklu, dėl STT ne kartą tyrinėtų nepotizmo, favoritizmo ir politizacijos reiškinių tampa su šiuo ciklu glaudžiai susijusi.
 

Nors šie procesai kelia ir daugiau klausimų – racionalaus viešųjų lėšų naudojimo, atleidimų teisėtumo, atrankų skaidrumo, sprendimų objektyvumo ir t. t., – šįkart norėtųsi skirti dėmesio vienam procedūriniam klausimui, kuris aptariamas viešai apauga įvairiomis interpretacijomis, nesusipratimais, o kai kada – ir sąmokslo teorijomis. Tai – informacijos apie asmenis pateikimas Korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka, taip pat neretai įvardijamas kaip „STT pažymos“, „juodieji sąrašai“ ir panašiomis neteisinėmis, o kartais ir klaidinančiomis sąvokomis.

Po ką tik įvykusių Seimo rinkimų ši korupcijos prevencijos priemonė, tikėtina, sulauks didesnio nei įprastai dėmesio. Norėtųsi paaiškinti, kokia tai priemonė, kaip ji veikia, ką daro, o ypač – ko nedaro STT. Taip pat sugriauti keletą mitų.

Visą Rūtos Kaziliūnaitės, STT direktoriaus pavaduotojos, komentarą skaitykite čia.