Rūta Kaziliūnaitė, STT direktoriaus pavaduotoja
LRT.lt Naujienos/Pozicija
Kalbant apie korupcijos žalą, dažnai vardijami valstybės ir piliečių patiriami praradimai (pradedant labai praktiškais kaip, pavyzdžiui, laiku negauta viešoji paslauga, ir baigiant labiau apibendrintais ir abstraktesniais rodikliais, tokiais kaip, tarkime, pasitenkinimas demokratijos veikimu šalyje). Rečiau leidžiamasi į diskusijas apie galimą korupcijos daromos žalos mastą pinigine išraiška – tai kaina, kurią valstybė moka už nepakankamą korupcijos kontrolę.
Tarsi ir suprantama, kodėl – nes apie tai kalbėti sudėtinga, o visiškai patikimos ir bet kokią kritiką atlaikančios korupcijos „kainos“ skaičiavimo metodikos, ko gero, ir nėra sukurta, o turimi metodologiniai įrankiai greta faktų yra grindžiami tam tikromis prielaidomis bei daugiau ar mažiau teoriniu modeliavimu, kas didina paklaidos tikimybę.
Tačiau, kita vertus, šiek tiek keista ir apmaudu, kad šis klausimas nesulaukia pakankamo dėmesio – jau vien dėl to, kad skaičiai (net ir turint omenyje veiksnius, lemiančius sąlyginį jų pobūdį) yra įspūdingi ir, tikėtina, plačiau aptariami priverstų atsitokėti ir imtis ryžtingesnių veiksmų.
Štai, pavyzdžiui, Europos Parlamento užsakymu „RAND Europe“ atlikto tyrimo duomenys parodė tiesioginį ir netiesioginį korupcijos poveikį, išreiškiamą numanoma socialine, politine ir ekonomine žala valstybei vertinant pagal BVP. Šio tyrimo duomenimis, Lietuvoje korupcijos rizikos kaina per metus galimai siekia iki 4,491 mlrd. Eur (11,42 proc. BVP).
Yra ir kitų, ne ką mažiau sudėtingų tyrimų, parodančių kiek kitokius, tačiau ne ką mažiau skaidrintis motyvuojančius skaičius, nes jie paprastai – sunkiai suvokiami, milijardiniai.
Visą straipsnį kviečiame skaityti naujienų portale LRT.lt.
