Rūta Kaziliūnaitė. Kaip neprisvilinti paramos teikimo proceso?

Informacija atnaujinta: 2021-06-04 09:28
Rūta Kaziliūnaitė. Kaip neprisvilinti paramos teikimo proceso?

Rūta Kaziliūnaitė, STT direktoriaus pavaduotoja
2021.06.01 LRT.lt  Naujienos/Pozicija

Tam davė, tam davė, tam davė, tam davė, o tam... na, ir dar sau košės – ne ta, gerąja prasme – prisivirė. Ypatingai ta košė tampa nevaldoma ir lipa iš puodo tuo atveju, jei tas penktas – ne toks jau ir bejėgis mažylis, o linkęs pasiginčyti, pasitelkti įvairias teisines, administracines ir „piarines“ priemones.

Ir pavėluotas puodo dangčio nukėlimas, t.y. paramos skirstymo procedūrų paviešinimas, arba ugnies sumažinimas, t.y. paramos skirstymo stabdymas, nutraukimas, lėšų ar intensyvumo sumažinimas, nebe visada padeda... Ir dar tenka džiaugtis, jei nesuveikia gaisro signalizacija, t.y. neįsikiša teisėsauga su baudžiamojo persekiojimo įrankiais.

Deja, labai dažnai panašumų su šiuo archetipiniu košės virimo veiksmu turi įvairūs šiuolaikiniai paramos – šiuo atveju turima omeny ne parama siaurąja, t.y. Labdaros ir paramos įstatymo, prasme, o patys įvairiausi valstybės biudžeto ir ES lėšų mechanizmai, tiek veikiantys įprastomis sąlygomis, tiek ir pasitelkti ar sukurti pandemijos padarinių mažinimo tikslais.

Taikydami įvairias korupcijos prevencijos priemones (visų pirma – atlikdami antikorupcinį teisės aktų vertinimą ir korupcijos rizikos analizes) bei vykdydami analitinę antikorupcinę žvalgybą, pastebime, kad pačiuose įvairiuosiuose paramos skirstymo mechanizmuose korupcijos – arba jos regimybės – rizikos veiksniai kartojasi, todėl pabandėme juos apibendrinti ir pateikti pakankamai universalų šių rizikos veiksnių sąrašą.

Su jais siūlytume susipažinti ir atkreipti dėmesį organizuojant savo veiklą visoms paramos teikimo procese dalyvaujančioms šalims:

– paramos teikimo prioritetus, kryptis ir jas atitinkančias priemones parenkantiems bei jų įgyvendinimo tvarką tvirtinantiems sprendimų priėmėjams;

– paramos teikimo priemones įgyvendinantiems ir lėšas administruojantiems subjektams (agentūroms, fondams ir pan.);

– ir galiausiai – pretendentams šias lėšas gauti ir jų gavėjams, nes tai gali būti reikšminga tiek dalyvaujant paramos skirstymo ir panaudojimo procesuose, tiek ir siekiant efektyviai pranešti apie pažeidimus bei, galiausiai, saugant savo pačių reputaciją.

Taigi, štai tie, pasitelkiant anglakalbį folklorą, pitfalls to avoid, o lietuviškąjį – tiesiog grėbliai, ant kurių kažkas jau buvo užlipęs ir ant kurių siūlome nebelipti Jums.

Paprastai svarbiausius sprendimus dėl paramos priima paraiškas (priemones, projektus, veiklas) vertinančios komisijos (komitetai, ekspertai, darbo grupės), todėl būtina ar bent jau labai siūlytina:

– Nustatyti aiškų komisijų narių parinkimo būdą (atranka, skyrimas, delegavimas, paslaugų pirkimas ar kita) ir juos parenkančius subjektus;

– Iš anksto reglamentuoti komisijų sudarymą ir jas sudaryti dar iki vertinimo procedūrų pradžios, o eigoje nekeisti nei tvarkos, nei pačių komisijų sudėties, jei tik tai įmanoma;

– Fiksuoti (protokolais, vaizdo, garso įrašymo ar kitomis priemonėmis) komisijų narių parinkimo procedūras, kokios jos bebūtų, užtikrinti priimtų sprendimų atsekamumą pakankamai ilgą laiką;

– Prioritetą teikti viešai atrankai, viešinti ir ankstesniame punkte nurodytą medžiagą;

– Pretendentams nustatyti aiškius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir atitikimo jiems tikrinimo tvarką;

– Kvalifikacijos reikalavimai turėtų užtikrinti pakankamus gebėjimus, tačiau, kita vertus, jie neturi būti pernelyg aukšti, ypač kai kalbama apie specifines sritis, kuriose besisukančių asmenų ratas ir taip labai jau ribotas;

– Patvirtinti ir viešai paskelbti komitetų darbo reglamentus, kuriuose būtų detalizuota svarbiausių sprendimų priėmimo tvarka ir fiksavimas;

Visą straipsnį skaitykite naujienų portale LRT.