Mitas #9 – Ar tikrai korupcijos prevencija yra betikslė veikla?

Informacija atnaujinta: 2021-06-02 13:08
Mitas #9 – Ar tikrai korupcijos prevencija yra betikslė veikla?

Korupcijos prevencijos sistema Lietuvoje reikalauja esminių pokyčių, kuriems nėra pakankamos vien teisėsaugos ar kitų specializuotų institucijų pastangos – tam būtinas viso viešojo sektoriaus įsitraukimas ir kuo didesnis visuomenės antikorupcinis potencialas. Teigiamiems pokyčiams labai svarbus tinkamas reglamentavimas ir gerosios praktikos sklaida. 2020 m. kartu su Prezidento kanceliarija buvo parengtas ir Seimui pateiktas naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymo projektas bei pradėta iniciatyva „Skaidrumo akademija“. STT korupcijos prevencijos veikla jau dabar duoda teigiamą naudą ir reikšmingus pokyčius.  2020 m. vykdytos stebėsenos duomenimis, įgyvendinama ar planuojama įgyvendinti 87 proc. korupcijos rizikos analizėse ir 81 proc. antikorupciniuose vertinimuose pateiktų pasiūlymų.

STT siūlymai apima visuomenei svarbiausias sritis ir yra orientuoti į apčiuopiamą, ilgalaikę pažangą korupcijos prevencijos srityje. Tarnybai nustačius korupcijos rizikos veiksnius asmens sveikatos priežiūros įstaigų paramos gavimo ir teikimo, sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių formavimo ir valdymo srityse, teismuose, žemėtvarkoje, teritorijų planavime, nedelsiant inicijuojami skaidrumą didinantys pokyčiai:

  • 2020 m. buvo viešai atverta informacija apie sveikatos priežiūros įstaigų gaunamą paramą;
  • Yra tobulinamas Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos funkcionalumas;
  • Siekiant panaikinti žmogiškojo faktoriaus įtaką skirstat bylas, pradėti LITEKO bylų skirstymo modulio modernizavimo darbai;
  • Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje įdiegtas rizikos vertinimu pagrįstas teritorijų planavimo dokumentų atrankos patikrai modelis.

Įvertinus korupcijos rizikas ir inicijavus pokyčius efektyviau ir skaidriau naudojamas valstybės turtas

Įvertinusi korupcijos rizikas socialinių programų finansavimo, valstybės paramos skyrimo srityse, STT inicijavo pokyčius, kurie užtikrins efektyvesnį ir skaidresnį valstybės biudžeto lėšų naudojimą. Pavyzdžiui, po STT pasiūlymų sukurta pilotinė Socialinių programų, priemonių ir projektų atrankos, administravimo ir vertinimo informacinė sistema (SoPAS).

STT atlikus antikorupcinius teisės aktų vertinimus ir korupcijos rizikos analizes, nustatomi korupcijos rizikos veiksniai, galintys turėti įtakos nesąžiningam valstybinės žemės valdymui ir naudojimui. Pavyzdžiui, prisidėta užkertant kelią ne vienai teisėkūros iniciatyvai, kuriomis buvo siekiama sudaryti sąlygas atskiroms grupėms įgyti teisę laikinai valdyti ir naudoti valstybinę žemę ir kitą valstybės turtą išskirtinėmis sąlygomis. Taip pat inicijuoti teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama panaikinti nuostatas, sudarančias išskirtinę galimybę atskiroms grupėms, verčiant valstybinio miško žemę kitomis naudmenomis, išvengti prievolės Miškų įstatymo nustatyta tvarka kompensuoti valstybinio miško ir valstybinės miško žemės praradimus.

STT prisideda prie viešojo intereso gynimo

STT, nustačiusi korupcijos rizikos veiksnius socialiai, ekonomiškai ar kitais aspektais jautriose srityse, inicijavo pokyčius, kurie prisidėjo prie valstybės ir visuomenės interesų apsaugos. Pavyzdžiui, buvo inicijuota viešojo intereso gynimo procedūra, kurios eigoje asmenys, įgiję žemės ūkio paskirties sklypus pažeidžiant Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu nustatytą tvarką, jų neteko.

Taip pat, STT atliktas Miškų ir Saugomų teritorijų įstatymų pakeitimų antikorupcinis vertinimas leido apsaugoti miškus nuo žalos ir užkirsti kelią antikorupciniu požiūriu rizikingoms situacijoms, kadangi nebuvo pritarta miškų infrastruktūros objektams priskirti su miškų ūkio veikla nesusijusius inžinerinius statinius.