Kuršių marių tarša, padangų gaisras, šunų daugyklos... O prie ko čia STT?

Informacija atnaujinta: 2020-11-03 09:56

Tokį klausimą išgirdau, kaip Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė, apsilankiusi viename iš Seimo komitetų, kuris svarstė itin didelio gyvajai gamtai neabejingos visuomenės dalies dėmesio sulaukusius klausimus. Ir čia dar būtų galima paminėti miškų ribų kaitą (dažniausiai – miškams nepalankia linkme), kailinių ir kitų ūkinių gyvūnų laikymo sąlygas, veiklos saugomose teritorijose ypatumus, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kontrolę ir, deja, aibę kitų su gamtos ir apskritai aplinkos apsauga (o kartu – ir mūsų pačių sveikata ir gyvenimo kokybe) susijusių klausimų.

Klausimas, reikia pripažinti, pagrįstas. Nes iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad minėtomis sritimis užsiima aplinkosaugininkai, gyvūnų gerovės ir kitų sričių specialistai, o STT geriau rūpintųsi tuo, kas vyksta valdininkų kabinetuose (kai ten bandoma civilizuotos demokratinės valstybės valdymo taisykles pakeisti džiunglių įstatymais), o ne tuo, kas dedasi tikrame miške.

Tačiau, kaip parodė STT pastaraisiais metais atliktos korupcijos rizikos analizės gyvūnų, gamtos ir apskritai aplinkos apsaugos požiūriu reikšmingose valstybės institucijų veiklos srityse, šios sritys yra jautrios korupcijos rizikų požiūriu.

Kaip parodė šiemet atliktas kompleksinis už aplinkos apsaugą atsakingų institucijų veiklos vertinimas antikorupciniu požiūriu, šių institucijų veikloje vis dar išliekantys korupcijos rizikos veiksniai kelia realų pavojų, kad objektai tikrinimui – taip pat ir pavojingi – bus atrenkami selektyviai, o juos atsirinkus – objektas tikrinamas iš anksto neaišku kokiais aspektais, dažnai pasirenkant juos vietoje, nuožiūra vieno vienintelio asmens. Kuris, beje, gali būti ir prisidėjęs prie objekto parinkimo. Ir taip – metai iš metų...

Visą Rūtos Kaziliūnaitės, STT direktoriaus pavaduotojos, straipsnį skaitykite Delfi.lt