Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atkreipdama dėmesį į tai, kad praktikoje vis dar yra atvejų, kai iš pacientų nepagrįstai imamos priemokos už gaunamas medicinines paslaugas, savo iniciatyva atliko teisės aktų, reguliuojančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų papildomų finansavimo šaltinių pritraukimo, įskaitant mokamas paslaugas, antikorupcinį vertinimą.
Kita STT nagrinėta susijusi problematika – asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vertindamos ir nustatydamos savo finansinius rodiklius, kaip papildomą finansavimo šaltinių pritraukimą, nurodo ir paramą, kurios esminiais požymiais yra savanoriškumas ir neatlygintumas. Todėl nėra aišku, kokiais būdais asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovai „pritraukia“ piniginę paramą.
Antikorupcinis vertinimas rodo, kad šių procesų teisiniam reglamentavimui trūksta skaidrumo. STT siekdama, kad būtų užtikrintas skaidrus paramos teikimas ir užkirstas kelias neteisėtam pacientų apmokestinimui, siūlo:
1. Imtis priemonių, kad mokamų paslaugų viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose plėtimas nevirstų nepagrįstu pacientų apmokestinimu, pvz., įteisinti ir taikyti „slaptojo pirkėjo-paciento“ metodą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant identifikuoti tas įstaigas, kuriose kuriamos dirbtinės kliūtys gauti pacientui priklausančias nemokamas paslaugas.
2. Nustatyti, kad nuo 2019 metų reglamentuojant finansinį rodiklį – papildomų finansavimo šaltinių pritraukimą – gauta parama negali būti vertinama kaip siektinas rodiklis, nes ji yra savanoriška ir neatlygintina.
STT antikorupcinio vertinimo išvadą pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai bei paprašė per du mėnesius informuoti, kaip bus atsižvelgta į pateiktas pastabas.
Atliktą vertinimą rasite čia.
