Politizacijos rizikos stebėsena savivaldoje

Informacija atnaujinta: 2020-04-29 13:59

Politizacijos rizikos stebėsena savivaldoje

Kalbant apie STT atliekamos politizacijos rizikos stebėsenos savivaldoje aktualumą, pažymėtina, kad narystė politinėje partijoje – kiekvieno demokratinės valstybės piliečio konstitucinė teisė. Aktyvus piliečių dalyvavimas politinėje veikloje yra neatsiejamas nuo demokratinių valstybės procesų stiprinimo ir šalies gerovės kūrimo. Vis dėlto situacijos, kai ne asmens kompetencija, o narystė tam tikruose politiniuose dariniuose tampa atrankos kriterijumi dalyvauti viešojo sektoriaus veikloje, sietinos su demokratinės sistemos silpnėjimu, didėjančiomis korupcijos rizikomis bei žala viešajam interesui. Politinės organizacijos, pasitelkdamos savų atstovų įdarbinimą viešajame sektoriuje, gali įgyti didesnę galimybę nekontroliuojamai priimti ne tik politinius, bet ir administracinius sprendimus, naudingesnius ne viešajam interesui, o siaurai politinių interesų grupei. Politizacijos rizikos tyrimas yra vienas iš įrankių antikorupcinės aplinkos tvarumo stebėsenai. Šiuo atveju pažymėtina tarptautinės organizacijos „Transparency International“ 2020 m. sausio mėn. paskelbta tyrimo ataskaita „Korupcijos suvokimo indeksas 2019“, kurioje pabrėžiama, kad šalyse, kuriose priimant politinius sprendimus dalyvauja daugiau interesų grupių bei vyksta platesnė diskusija, korupcijos suvokimo indeksai yra geresni. Ataskaitoje akcentuojama, kad politinės jėgos koncentracija „vienose rankose“ padidina korupcijos pasireiškimo tikimybę. Dėl šios priežasties veiksni politinė opozicija, stipri institucinė kontrolė yra itin svarbios siekiant efektyvios korupcijos prevencijos ir gerosios valdysenos principų įgyvendinimo valdžios institucijose.

Lietuvos savivaldybių politizacija

2019 m. rugpjūčio mėnesį atlikus Lietuvos savivaldybių administracijų politizacijos tyrimą, nustatyta, kad iš 12 774 Lietuvos savivaldybių administracijų darbuotojų – 3 050 priklausė politinėms organizacijoms. Bendras savivaldybių administracijų politizacijos rodiklis – 24 proc., t. y. beveik kas 4 savivaldybių administracijų darbuotojas buvo politinės organizacijos narys. Tarp labiausiai politizuotų savivaldybių administracijų: Radviliškio r. – 53 proc. darbuotojų priklausė politinėms partijoms, Birštono – 49 proc. ir Tauragės r. – 48 proc. Mažiausi politizacijos rodikliai nustatyti Visagino – 7 proc., Panevėžio m. – 9 proc. ir Alytaus m. – 11 proc. savivaldybių administracijose.

Tyrimo metu taip pat vertinta, kiek savivaldybėse yra paplitęs vienos politinės organizacijos dominavimas visuose trijuose valdžios organuose: administracijoje, Taryboje ir mero institucijoje. Nekontroliuojamas vienos politinės jėgos dominavimas visuose valdžios organuose gali didinti korupcijos riziką savivaldybėje, nes politiniai bei administraciniai sprendimai gali būti priimami pasinaudojant vien politine galia ir atstovaujant tam tikros grupės interesams – tinkamai neišdiskutavus bei neįvertinus jų poveikio visuomenės interesams. Tyrimo duomenimis, 28 iš 60 (47 proc.) Lietuvos savivaldybių nustatyta silpnos sprendimų priėmimo politinės kontrolės rizika. Šių savivaldybių valdžios organuose vyravo ta pati politinė organizacija, turinti daugiausia atstovų tiek Taryboje, tiek administracijoje, o meras rinkimų metu taip pat buvo iškeltas tos pačios politinės jėgos. Pažymėtina, kad keturiose Lietuvos savivaldybėse (Šalčininkų r., Birštono, Pakruojo r. ir Alytaus r.) nustatyta itin didelė politinių organizacijų įtaka. Minėtose savivaldybėse dominuojančios politinės organizacijos savivaldybių tarybose turėjo absoliučią daugumą mandatų (daugiau kaip 50 proc.), administracijose jų nariai sudarė trečdalį ir daugiau (29 proc. – 47 proc.) visų darbuotojų, o merai taip pat buvo tų pačių politinių organizacijų atstovai.