Nacionalinis korupcijos indeksas

Informacija atnaujinta: 2020-04-29 14:20

Nacionalinis korupcijos indeksas

2019 m. buvo sukurtas antikorupcinės aplinkos stebėsenos instrumentas „Nacionalinis korupcijos indeksas“, kurio tikslas – įvertinti Lietuvos antikorupcinės aplinkos kaitą, atsižvelgiant į valstybės ekonominį, politinį, socialinį ir kultūrinį kontekstą bei skirtingus korupcijos fenomeno aspektus. Sukurtas stebėsenos instrumentas suteikia galimybę vykdyti detalią Lietuvos antikorupcinės aplinkos stebėseną, laiku pastebėti antikorupcinės aplinkos pokyčius bei vertinti antikorupcinės politikos poveikį. Kitas „Nacionalinio korupcijos indekso“ išskirtinumas yra tyrime teikiama svarba nacionaliniams tyrimams ir apklausoms, kurie greičiau nei tarptautiniai vertinimai atliepia valstybėje vykstančius procesus. Į tyrimo imtį buvo atrinkti tarptautinių organizacijų, tokių kaip Europos Komisija, EBPO, Pasaulio Bankas ir kt., tyrimų ir ekspertinių vertinimų duomenys, nevyriausybinių organizacijų ir akademinių tyrimų rezultatai, indekse yra gretinami faktiniai ekonominiai ir socialiniai rodikliai su kitų valstybių statistikos duomenimis iš Eurostat bei EBPO duomenų bazių, įvertinama korupcinio pobūdžio veikų Lietuvoje statistika. Iš viso indeksą sudaro 105 rodikliai iš 23 skirtingų šaltinių.

„Nacionalinis korupcijos indeksas“ vertina korupcijos būklę šalyje (faktinį korupcijos patyrimą ir suvokimą visuomenės grupėse), visuomenės atsparumą korupcijai (antikorupcinių nuostatų tvirtumą, korupcijos netoleravimo lygį, viešojo sektoriaus nepakantumą korupcijai) bei antikorupciniu požiūriu aktualius kontekstinius veiksnius, kurie susiję su palankesnėmis ar mažiau palankiomis sąlygomis korupcijai pasireikšti. Rezultatai yra indeksuojami skalėje nuo 0 iki 100, kur 0 reiškia žemiausią rodiklį, o 100 – aukščiausią galimą įvertį. 2019 m. nacionalinis korupcijos indeksas siekė 60 balų. Tarp aštuonių antikorupciniu požiūriu aktualių sričių įverčiai svyravo nuo 51 iki 75 balų. Aukščiausi balai skirti žiniasklaidos atsparumui (75 balai) ir demokratijos tvarumui (66 balai) Lietuvoje. Tuo tarpu trečiasis kontekstinis veiksnys – ekonominė ir socialinė aplinka, vertinama žemiausiai – 2019 m. skirtas 51 balas. Vertinant korupcijos būklę Lietuvoje, pastebėtina, kad korupcijos suvokimas yra ženkliai nepalankesnis, nei visuomenės korupcijos patirtis – atitinkamai 53 ir 64 balai. Taip pat žemiau nei kitos sritys vertinama teisinė sistema Lietuvoje – 55 balai. Nustatant visuomenės atsparumo korupcijai lygį, 65 balai buvo skirti Lietuvos antikorupcinei aplinkai, kur vertinamas gyventojų, tarnautojų, verslo atstovų antikorupcinės nuostatos, nepakantumas korupcijai ir pranešėjų kultūros būklė. Skaidrumui – duomenų atvirumo ir atskaitingumo lygiui – skirtas 58 balų įvertis. „Nacionalinis korupcijos indeksas“ 2018 m. ir 2019 m. išliko toks pats, bet lyginant pastarųjų metų rezultatus stebimi kai kurių rodiklių skirtumai. Stebint dvejų metų laikotarpį, neigiami pokyčiai fiksuojami korupcijos patirties (rodiklis sumažėjo nuo 67 iki 64 balų) ir teisinės sistemos (rodiklis sumažėjo nuo 59 iki 55 balų) srityse. Probleminis aspektas, nulėmęs neigiamą korupcinės patirties indekso pokytį, yra verslo korupcinės patirties sąstingis, kuris, vertinamas ES šalių kontekste, tampa regresu. Teisinės sistemos atveju neigiamas pokytis siejamas su visuomenėje išaugusiu teisinės sistemos institucijų korumpuotumo vertinimu ir sumažėjusiu pasitikėjimu šiomis institucijomis. Teigiami pokyčiai buvo fiksuoti skaidrumo srityje – rodiklis išaugo nuo 54 iki 58 balų. Taip pat 2019 m. buvo palankesnis ekonominės ir socialinės aplinkos vertinimas – rodiklis augo nuo 46 iki 51 balo.