Pranešk apie
korupciją

+370 5 266 33333
pranesk@stt.lt

Pranešk apie
korupciją

(8 5) 266 3333
pranesk@stt.lt

IstorijaSpausdinti

1990 metais Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę ir pradėjus valdymo struktūros reformas, valstybės ir savivaldybių institucijose išryškėjo korupcijos problema. Su šia nusikalstama veikla kovojo daugelis teisėsaugos institucijų, tačiau nebuvo centro, kuris koordinuotų korupcinių nusikaltimų tyrimą.

Į dažnėjančius piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kyšininkavimo atvejus dėmesį atkreipė ne tik įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios, dėl šios pavojingos tendencijos susirūpino ir užsienio investuotojai, Europos Sąjungos institucijos, tarptautinės organizacijos.

Vyriausybė, įvertinusi korupcijos keliamą grėsmę valstybės socialinei ir ekonominei raidai, įgyvendindama 1997–2000 m. Vyriausybės veiklos programą ir 1996 m. kovo 15 d. nutarimą „Dėl priemonių nusikaltimų, susijusių su korupcija, kontrolei ir prevencijai gerinti“, atsižvelgdama į tarptautinius įsipareigojimus (nuo 1995 m. Lietuvoje įsigaliojo Europos Tarybos priimta Europos konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo), 1997 m. nutarė įsteigti atskirą instituciją, kuri kovotų su korupcija.

Vyriausybės 1997 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 135 „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos įsteigimo“ naujajai teisėsaugos institucijai patikėtos kovos su korupcija ir nusikaltimais valstybės tarnybai funkcijos.

Svarbiausias uždavinys, iškeltas Specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – STT) – sumažinti korupcijos įtaką valstybės gyvenimui. Siekdama sėkmingai dirbti, STT pirmiausia telkė kvalifikuotų specialistų kolektyvą. Pirmieji STT darbuotojai – darbo patirties kitose teisėsaugos institucijose turintys asmenys ir jauni, aukštąjį teisinį išsilavinimą įgiję specialistai, padedami užsienio ekspertų, tobulino kovos su korupcija įgūdžius Lietuvoje ir užsienyje.

STT plėtojo veiklą visoje Lietuvoje – 1997 metų rugsėjį STT teritoriniai skyriai (šiuo metu – valdybos) įsteigti Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Iki 2000 m. gegužės mėnesio STT veikė pagal Policijos ir Laikinąjį vidaus tarnybos įstatymus, taip pat Vyriausybės patvirtintą Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutą. Vadovaudamasi šiais teisės aktais, Vidaus reikalų ministerijai pavaldi STT pirmenybę teikė baudžiamajam persekiojimui.

STT – nepriklausoma kovos su korupcija institucija

Nors pirmaisiais STT veiklos metais buvo iškelta nemažai bylų dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų, tapo akivaizdu, kad norint veiksmingai kovoti su korupcija vien baudžiamojo persekiojimo – atskleisti ir ištirti pavienius nusikaltimus – nepakanka, būtina analizuoti ir tirti valstybinio administravimo sistemą, kad joje neliktų nišų korupcinei veiklai, t. y. iš anksto užkirsti kelią galimoms korupcijos apraiškoms.

Todėl, atlikus kovos su korupcija veiklos analizę, nuspręsta išplėsti STT funkcijas ir patikėti tarnybai korupcijos prevencijos priemonių rengimą ir įgyvendinimą. Be to, siekiant užtikrinti STT nešališkumą, nuspręsta atskirti tarnybą nuo Vidaus reikalų ministerijos ir suteikti jai nepriklausomos institucijos statusą.

Seimas 2000 m. gegužės 2 d. priėmė Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą ir STT tapo nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios, atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Seimui institucija, atskleidžianti ir tirianti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengianti ir įgyvendinanti korupcijos prevencijos priemones.

2002 m. gegužės 28 d. Seimas priėmė STT iniciatyva parengtą teisės aktą, kad būtų galima veiksmingiau kovoti su korupcija, – Korupcijos prevencijos įstatymą. Šiame teisės akte nustatytos naujos priemonės korupcijos priežastims ir sąlygoms atskleisti ir šalinti, iš jų: korupcijos rizikos analizė, teisės aktų ir jų projektų antikorupcinis vertinimas, antikorupcinis visuomenės švietimas ir informavimas.

2002 m. liepos mėnesį STT įsteigė Korupcijos prevencijos valdybą, kuriai pavedė teisės aktų antikorupcinį vertinimą, Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonių įgyvendinimo stebėseną, korupcijos tikimybės vertinimo metodikų rengimą, galimų korupcijos apraiškų analizę, antikorupcinį visuomenės švietimą ir informavimą.

STT, vertindama valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklą antikorupciniu požiūriu ir atlikdama korupcijos rizikos analizę valdžios institucijose, nustato, ar atskirų įstaigų administravimo sistemose nepalikta galimybių korupcinei veiklai ir piktnaudžiavimui valstybine tarnyba, pateikia motyvuotas išvadas ir pasiūlymus.

Vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymu, STT specialistai antikorupciniu požiūriu įvertina teisės aktus, kuriuose yra didelė korupcijos apraiškų tikimybė, ir pateikia išvadas dėl galimybių juos tobulinti.

STT nuolat stiprina bendradarbiavimą su visuomene. 2002 m. lapkritį įsteigtas STT Administracinių procedūrų poskyris (šiuo metu – Pareiškimų nagrinėjimo skyrius) priima į STT atvykusius asmenis, nagrinėja prašymus ir skundus, gautus tiesiogiai iš asmens ir atsiųstus paštu, taip pat įvairių institucijų paklausimus.

Dar viena svarbi STT veiklos kryptis – antikorupcinis visuomenės švietimas, kurio pagrindinis tikslas – įtikinti visuomenę, kad korupcijos nauda – tik trumpalaikė, o neigiamos pasekmės jaučiamos labai ilgai.

STT skatina visus gyventojus aktyviai kovoti su korupcija: informuoti apie pastebėtus neigiamus reiškinius valstybės tarnyboje ir savo veiksmais neskatinti kyšininkavimo.

STT imasi iniciatyvos ir deda visas pastangas, kad Lietuva būtų priskirta prie mažai korumpuotų valstybių.


geltonai-mėlyna linija